Dietinis priedas, siekiant pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai

Badai, siekiant pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai: išsami apžvalga

1 skyrius: Atminties, demencijos ir maisto papildų vaidmens supratimas

1.1 Atmintis: daugialypis kognityvinis procesas

Atmintis nėra tik informacijos saugojimas; Tai yra dinaminė sistema, koduojanti, išsaugojanti ir ištraukianti patirtį bei žinias. Tai yra mūsų sugebėjimas mokytis, prisitaikyti ir bendrauti su išoriniu pasauliu. Įvairių rūšių atminties ir pagrindinių nervinių mechanizmų, kurie jais pagrįsti, supratimas yra labai svarbus norint sukurti veiksmingas atminties gerinimo strategijas ir užkirsti kelią jos pablogėjimui.

  • Jutimo atmintis: Momentinė ir trumpalaikė jutimo informacijos registracija (vaizdinė, klausa, lytėjimo ir kt.). Sekundės dalis trunka.
  • Trumpalaikė (veikianti) atmintis: Laikinai laiko ir apdoroja informaciją, kad atliktų dabartines užduotis. Ribotas tūrio ir trukmės atžvilgiu (nuo kelių sekundžių iki minutės). Pagrindiniai komponentai:
    • Fonologinė kilpa: Verbalinės informacijos apdorojimas ir saugojimas.
    • Vaizdinis-erdvinis nešiojamasis kompiuteris: Vaizdinės ir erdvinės informacijos apdorojimas ir saugojimas.
    • Centrinis menininkas: Tai kontroliuoja ir koordinuoja fonologinės kilpos ir vaizdinio-erdvinio nešiojamojo kompiuterio darbą, keičia dėmesį ir kontroliuoja pažintinius išteklius.
  • Ilga -terminė atmintis: Ji ilgą laiką saugo informaciją, nuo minučių iki viso gyvenimo. Padalintas į:
    • Deklaratyvi (akivaizdi) atmintis: Sąmoningas faktų ir įvykių prisiminimas.
      • Epizodinė atmintis: Asmeninių išgyvenimų ir įvykių atmintis, susiję su vieta ir laiku.
      • Semantinė atmintis: Faktų, žinių ir sąvokų atmintis, nesusijusios su konkrečia patirtimi.
    • Ne -Kolato (numanoma) atmintis: Daro įtaką elgesiui be sąmoningo prisiminimo.
      • Procedūros atmintis: Įgūdžių ir įpročių atminimas (pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, groja fortepijonu).
      • Kaina: Ankstesnės patirties įtaka vėlesniam suvokimui ar reakcijai.
      • Klasikinis ryžtas: Asociacinis mokymas tarp paskatų.
      • Neatsakomieji mokymai: Elgesio pasikeitimas dėl pakartotinio vieno stimulo poveikio (pavyzdžiui, priklausomybės, sensibilizacijos).

Neuroniniai tinklai ir smegenų struktūros, susijusios su atminties formavimu ir saugojimu, apima:

  • Hipokampas: Pagrindinis vaidmuo formuojant naujus deklaratyvius prisiminimus, ypač epizodinius.
  • Amigdala: Emocinių prisiminimų apdorojimas.
  • Prefrontalinė žievė: Darbinė atmintis, sprendimų priėmimas, planavimas.
  • Smegenų žievė: Ilgų prisiminimų saugojimas.
  • Smegenys: Procedūros atmintis, judesių koordinavimas.

1.2 Demencija: neurodegeneracinis sutrikimas ir jo apraiškos

Demencija yra bendras terminas, apibūdinantis neurodegeneracinių ligų grupę, kuriai būdingas laipsniškas kognityvinių funkcijų pablogėjimas, įskaitant atmintį, mąstymą, kalbą, orientaciją ir vertinimą. Tai nėra tik normalus senėjimas; Tai yra patologinė būklė, kuri daro didelę įtaką žmogaus sugebėjimui savarankiškai funkcionuoti.

Dažniausios demencijos rūšys:

  • Alzheimerio liga (BA): Tai sudaro 60–80% demencijos atvejų. Jam būdingas beta-amiloidinių plokštelių ir neurofibrišinių rutulių kaupimasis smegenyse, dėl kurių neuronų pažeidimas ir mirtis. Tai prasideda nuo trumpalaikės atminties problemų ir palaipsniui progresuoja, daro įtaką kitoms pažintinėms funkcijoms.
  • Kraujagyslių demencija: Tai sukelia smegenų pažeidimai dėl kraujo tiekimo pažeidimo (pavyzdžiui, insultas, trumpalaikis išeminis priepuolis). Tai gali staiga pradėti ar progresuoti palaipsniui. Simptomai skiriasi priklausomai nuo smegenų srities, kenčiančios nuo kraujotakos sutrikimų.
  • Demencija su Levy taurus (DTL): Jam būdingi nenormalūs alfa-sinukleino baltymo (Levy taurus) nuosėdos smegenų neuronuose. Simptomai yra pažintinių funkcijų virpesiai, regos haliucinacijos, parkinsonizmas (drebulys, nelankstumas, bradikinezija).
  • Lobas ir vicepremija (LVD): Apima sutrikimų grupę, turinčią įtakos priekinėms ir laikinoms smegenų dalims. Jam būdingi asmenybės, elgesio ir kalbos pokyčiai. Tai gali pasireikšti elgesio versijos forma (socialinių normų pokyčiai, impulsyvumas, apatija) arba kalbos galimybės (progresuojanti afazija).

Demencijos vystymosi rizikos veiksniai:

  • Amžius: Rizika didėja su amžiumi.
  • Genetika: Šeimos demencijos istorijos buvimas padidina riziką. Kai kurie genai, tokie kaip APOE4, yra susiję su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos: Aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, diabetas ir nutukimas padidina kraujagyslių demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.
  • Galvos traumos: Pakartotiniai galvos traumos gali padidinti demencijos riziką.
  • Išsilavinimas: Mažas išsilavinimo lygis yra susijęs su padidėjusia demencijos rizika.
  • Gyvenimas: Fizinio aktyvumo, rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesveikos mitybos trūkumas padidina demencijos riziką.

1.3 Maisto papildai: papildykite integruotą metodą

Biologiškai aktyvūs priedai (maisto papildai) yra produktai, skirti papildyti racioną ir juose yra vitaminų, mineralų, aminorūgščių, žolelių ar kitų medžiagų. Jie nėra vaistai ir nėra skirti ligoms gydyti. Tačiau kai kurie maisto papildai gali turėti teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms ir gali sumažinti demencijos riziką, ypač kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis.

Svarbu suprasti, kad maisto papildų efektyvumas gerinant atmintį ir demencijos prevencija skiriasi. Daugybė tyrimų duoda dviprasmiškus rezultatus, o jų veiksmingumui patvirtinti reikia didesnių ir gerai suplanuotų klinikinių tyrimų. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų patikrintas jų saugumas ir kontraindikacijų nebuvimas, ypač esant kartu su tuo susijusiomis ligomis ar vartojant kitus vaistus.

2 skyrius: „Bades“ palaikantys atminties ir pažinimo funkcijas

2.1 Omega-3 riebalų rūgštys (žuvų taukai)

Omega-3 riebalų rūgštys, ypač ikofantamentinė rūgštis (EPK) ir dienos-zaheksaeno rūgštis (DHG), yra svarbūs ląstelių membranų struktūriniai komponentai, ypač smegenyse. Jie vaidina pagrindinį vaidmenį neurotransmisijoje, sinapsių plastiškumas ir smegenų uždegimo sumažėjimas.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Gerinant sinapsių plastiškumą: omega-3 prisideda prie naujų sinapsių susidarymo ir esamų stiprinimo, o tai pagerina signalų perdavimą tarp neuronų.
    • Uždegimo sumažėjimas: Omega-3 pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali apsaugoti smegenis nuo lėtinio uždegimo sukeltų pažeidimų, kurie dažnai stebimi demencijos metu.
    • Gerinant kraujotaką smegenyse: Omega-3 gali pagerinti endotelio funkciją ir sumažinti kraujo krešulių riziką, o tai padeda pagerinti smegenų kraujo tiekimą.
    • Apsauga nuo oksidacinio streso: Omega-3 gali veikti kaip antioksidantai, apsaugoti smegenų ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeltų pažeidimų.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad Omega-3 vartojimas yra susijęs su pažinimo funkcijų pagerėjimu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Metaanalizės parodė nedidelį, bet reikšmingą atminties pagerėjimą ir informacijos apdorojimo greitį vartojant Omega-3. Tačiau kiti tyrimai neatskleidė reikšmingos naudos. Norint nustatyti optimalią Omega-3 priėmimo dozę ir trukmę demencijai prevencijai, reikia didesnių ir ilgalaikių klinikinių tyrimų.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama DGC ir EPK dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 1 iki 2 gramų per dieną. Svarbu pasirinkti aukštos kokybės priedus, gautus iš grynųjų šaltinių ir turinčių pakankamą DGC ir EPK koncentraciją.

2.2 B Vitaminai

B grupės, ypač B12, B6 ir folio rūgšties, vitaminai vaidina svarbų vaidmenį homocisteino, aminorūgščių metabolizme, kurio padidėjęs lygis yra susijęs su padidėjusia demencijos ir kitų pažinimo sutrikimų rizika. Jie taip pat yra būtini normaliai nervų sistemos funkcijai ir neurotransmiterių sintezei.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Sumažinus homocisteino lygį: B vitaminai yra susiję su homocisteino metabolizmu, paverčiant jį metioninu ar cisteinu. Sumažėjęs homocisteino lygis gali apsaugoti smegenis nuo pažeidimų, kuriuos sukelia jo toksinis poveikis.
    • Remia nervų sistemos funkciją: B vitaminai yra būtini normaliam nervų ląstelių funkcijai, įskaitant mielino sintezę, medžiagas, kurios išskiria nervinius pluoštus ir užtikrina greitą nervų impulsų perdavimą.
    • Neurotransmiterio sintezė: B vitaminai dalyvauja neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, sintezėje, kurie vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, miegą ir kognityvines funkcijas.
  • Moksliniai duomenys: Tyrimai parodė, kad B grupės vitaminų, ypač B12, trūkumas gali būti susijęs su kognityvinių funkcijų pablogėjimu ir padidėjusia demencijos rizika. Kai kurie tyrimai parodė, kad B grupės vitaminų priedai gali pagerinti pažinimo funkcijas ir sulėtinti demencijos progresavimą žmonėms, turintiems aukštą homocisteino lygį. Tačiau kiti tyrimai neatskleidė reikšmingos naudos.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojamos B grupės vitaminų dozės skiriasi priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir trūkumo buvimo. Svarbu pasitarti su gydytoju, kad nustatytumėte optimalią dozę. Žmonėms, vyresniems nei 50 metų, rekomenduojama reguliariai patikrinti vitamino B12 lygį, nes su amžiumi jo asimiliacija gali pablogėti.

2.3 Vitaminas e

Vitaminas E yra galingas antioksidantas, apsaugantis smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Oksidacinis stresas vaidina svarbų vaidmenį vystant demenciją, ypač Alzheimerio ligą.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Apsauga nuo antioksidantų: vitaminas E neutralizuoja laisvuosius radikalus, užkertant kelią ląstelių membranų, DNR ir kitų ląstelių komponentų pažeidimams.
    • Uždegimo sumažėjimas: vitaminas E gali turėti priešuždegimines savybes, kurios gali apsaugoti smegenis nuo lėtinio uždegimo sukeltų pažeidimų.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad didelės vitamino E dozės gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Tačiau kiti tyrimai neatskleidė reikšmingos naudos. Metaanalizės parodė, kad vitaminas E gali būti naudingas žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo Alzheimerio liga, bet ne sveikų žmonių demencijos prevencijai.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama vitamino E dienos dozė yra 15 mg. Kai kuriuose tyrimuose buvo naudojamos didesnės dozės (iki 2000 TV per dieną), tačiau svarbu atsižvelgti į galimą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, padidėjusi kraujavimo rizika. Prieš vartojant dideles vitamino E dozes, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

2.4 „Coenzim Q10“ (CoQ10)

„Coenzyme Q10“ (COQ10) yra antioksidantas, vaidinantis svarbų vaidmenį gaminant energiją ląstelėse. Tai taip pat gali apsaugoti smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai ir oksidacinis stresas.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Energijos gamyba: Coq10 yra būtinas mitochondrijų, ląstelių elektrinių, gaminančių energiją, funkcionavimui. Pagerinus mitochondrijų funkcijas, galima padidinti smegenų ląstelių energijos lygį ir pagerinti jų funkciją.
    • Apsauga nuo antioksidantų: COQ10 neutralizuoja laisvuosius radikalus, užkertant kelią ląstelių membranų, DNR ir kitų ląstelių komponentų pažeidimams.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad CoQ10 gali pagerinti neurodegeneracinių ligų sergančių žmonių pažinimo funkcijas, tokias kaip Parkinsono liga ir Alzheimerio liga. Tačiau norint patvirtinti jo efektyvumą, reikia didesnių ir gerai suplanuotų klinikinių tyrimų.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama CoQ10 dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 100 iki 300 mg per dieną. CoQ10 yra gerai toleruojamas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas ir nemiga.

2.5 Kurkuminas

Kurkuminas yra aktyvus ciberžolės komponentas, prieskoniai, plačiai naudojami Indijos virtuvėje. Jis pasižymi galingomis priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Uždegimo mažinimas: Kurkuminas slopina uždegiminių molekulių ir fermentų, vaidinančių veikiančią demencijos vystymąsi, aktyvumą.
    • Apsauga nuo antioksidantų: Kurkuminas neutralizuoja laisvuosius radikalus, užkertant kelią ląstelių membranų, DNR ir kitų ląstelių komponentų pažeidimams.
    • Beta-amiloido gryninimo gerinimas: Kai kurie tyrimai parodė, kad ciberžolė gali padėti išvalyti beta-amiloidą, baltymą, kuris sudaro smegenų plokšteles Alzheimerio ligos metu.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad kurkuminas gali pagerinti pažinimo funkcijas ir sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Tačiau kurkumino biologinis prieinamumas yra žemas, tai yra, jis yra blogai absorbuojamas organizme. Norėdami pagerinti kurkumino biologinį prieinamumą, jis dažnai derinamas su piperinu, juodųjų pipirų komponentu.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama kurkumino dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 500 iki 2000 mg per dieną. Svarbu pasirinkti priedus, kuriuose yra kurkumino, kurio biologinis prieinamumas yra didelis.

2.6 „Ginkgo Biloba“

„Ginkgo Biloba“ yra „Ginkgo“ lapų ekstraktas, naudojamas tradicinėje medicinoje, siekiant pagerinti atmintį ir pažinimo funkcijas.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Gerinant kraujotaką smegenyse: „Ginkgo Bilobe“ plečia kraujagysles ir pagerina smegenų kraujo tiekimą.
    • Apsauga nuo antioksidantų: Ginkgo Biloba turi antioksidantų, kurie apsaugo smegenų ląsteles nuo laisvųjų radikalų padarytų pažeidimų.
    • Gerinant neurotransmissą: „Ginkgo Bilobe“ gali pagerinti signalo perdavimą tarp neuronų.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad „Ginkgo Bilobe“ gali pagerinti demencijos sergančių žmonių pažinimo funkcijas, ypač kraujagyslių demenciją. Tačiau kiti tyrimai neatskleidė reikšmingos naudos. Svarbu pažymėti, kad „Ginkgo Bilobe“ gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, tokiais kaip antikoaguliantai, ir gali padidinti kraujavimo riziką.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama „Ginkgo Biloba“ dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 120 iki 240 mg per dieną. Prieš imdami „Biloba Ginkgo“, turite pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei vartojate kokių nors vaistų.

2.7 „Bakopa Monyers“

„Bakop Monieri“ yra žolė, naudojama tradicinėje ajurvedinėje medicinoje, siekiant pagerinti atminties ir pažinimo funkcijas.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Gerinant sinapsių plastiškumą: Monieri Bakop gali prisidėti prie naujų sinapsių susidarymo ir esamų stiprinimo, o tai pagerina signalų perdavimą tarp neuronų.
    • Antioksidantų apsauga: Monieri Bakop yra antioksidantų, kurie apsaugo smegenų ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai.
    • Nerimo ir streso sumažinimas: Monieri Bakop gali sumažinti nerimo ir streso lygį, o tai gali neigiamai paveikti pažinimo funkcijas.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad Monieri Bakop gali pagerinti sveikų žmonių ir kognityvinių sutrikimų turinčių žmonių atmintį, dėmesį ir greitį.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama „Monieri Bacopa“ dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 300 iki 450 mg per dieną. Bakop Monieri yra gerai toleruojamas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas ir skrandžio sutrikimas.

2.8 Phospatidix (PS)

Fosfatidilserinas (PS) yra fosfolipidas, kuris yra svarbus ląstelių membranų komponentas, ypač smegenyse. Tai vaidina pagrindinį vaidmenį neurotransmissanse, sinapsių plastiškumas ir smegenų ląstelių funkcija.

  • Veiksmo mechanizmai:

    • Gerinant neurotransmissą: PS pagerina signalų perdavimą tarp neuronų, palengvindamas neurotransmiterių, tokių kaip acetilcholinas, išsiskyrimą.
    • Gerinant sinapsių plastiškumą: PS prisideda prie naujų sinapsių formavimo ir esamų stiprinimo, o tai pagerina treniruotes ir atmintį.
    • Sumažinus kortizolio lygį: PS gali sumažinti kortizolio lygį, streso hormoną, kuris gali neigiamai paveikti pažinimo funkcijas.
  • Moksliniai duomenys: Kai kurie tyrimai parodė, kad PS gali pagerinti atminties, dėmesio ir pažinimo funkcijas vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems pažinimo sutrikimą.

  • Rekomenduojamos dozės: Rekomenduojama PS dozė skiriasi, tačiau paprastai svyruoja nuo 100 iki 300 mg per dieną. PS yra gerai toleruojamas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, nemigą ir skrandžio sutrikimą.

3 skyrius: Kitos demencijos prevencijos strategijos

3.1 Dieta

Sveika mityba vaidina svarbų vaidmenį palaikant smegenų sveikatą ir užkirsti kelią demencijai. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, žuvų ir alyvuogių aliejaus, yra susijusi su demencijos rizikos sumažėjimu. Sočiųjų ir trans -riebalų, cukraus ir perdirbtų produktų suvartojimas taip pat yra svarbus smegenų sveikatai.

3.2 Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką smegenyse, skatina naujų neuronų augimą ir apsaugo nuo oksidacinio streso ir uždegimo sukeltų pažeidimų. Rekomenduojama mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę.

3.3 Kognityvinė veikla

Išlaikyti pažintinę veiklą, pavyzdžiui, skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, naujų įgūdžių ir bendravimo su kitais žmonėmis tyrimas, gali padėti išlaikyti aktyvias smegenis ir sumažinti demencijos riziką.

3.4 Socialinė veikla

Socialinė veikla pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir skatina pažinimo funkcijas. Socialinių ryšių palaikymas ir dalyvavimas socialiniuose įvykiuose yra svarbus smegenų sveikatai ir demencijos prevencijai.

3.5 Rizikos veiksnių kontrolė

Stebėti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, diabetas ir nutukimas, rizikos veiksnių stebėjimas taip pat yra svarbus demencijai prevencijai.

4 skyrius: Konsultavimo su gydytoju svarba

Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę, nustatyti, kurie maisto papildai gali būti naudingi jums, ir neįtraukti galimų kontraindikacijų ir sąveikos su kitais vaistais. Bades turėtų būti laikomas papildymu visapusiškam požiūriui į demencijos prevenciją, apimančią sveiką mitybą, fizinę veiklą, pažintinę veiklą, socialinę veiklą ir rizikos veiksnių kontrolę.

5 skyrius: Tyrimų ir ateities kryptys

Maisto papildų srities tyrimai, siekiant pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai. Būsimi tyrimai gali būti sutelkti į:

  • Optimalių dozių ir maisto papildų derinių nustatymas.
  • Žmonių, kurie gali gauti didžiausią naudą iš maisto papildų priėmimo, identifikavimas.
  • Naujų maisto papildų, turinčių didesnį efektyvumą ir biologinį prieinamumą, sukūrimas.
  • Maisto papildų įtakos konkrečioms demencijos tipams tyrimas.

Norint patvirtinti maisto papildų veiksmingumą, norint pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai, reikia didesnių ir gerai suplanuotų klinikinių tyrimų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *