Amino rūgštys sportininkams: ką pasirinkti
1 skyrius: Amino rūgščių vaidmuo sporte: aukšto našumo pagrindas
Amino rūgštys yra organiniai junginiai, kurie statomi baltymai. Baltymai, savo ruožtu, atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų organizme, įskaitant audinių konstrukciją ir atkūrimą, fermentų ir hormonų gamybą, taip pat maistinių medžiagų gabenimą. Sportininkams, ypač tiems, kurie užsiima galios sportu ar didelio intensyvumo treniruotėmis, amino rūgštys vaidina svarbų vaidmenį optimizuodamos našumą, pagreitindamos restauravimą ir užkirstoms nuo traumų. Nepakankamas aminorūgščių vartojimas gali sukelti sulėtėjimą, padidindama pervargimo riziką ir sumažėjus bendrosios sveikatos būklei.
1.1. Baltymų ir aminorūgščių vertė raumenų augimui ir atsigavimui
Raumenų augimas (hipertrofija) yra adaptyvus atsakas į treniruočių stresą. Treniruotės metu, ypač galia, raumenų skaidulos yra naudojamos mikroagregatams. Šių skaidulų atkūrimui ir augimui reikia pakankamo baltymų kiekio, kuris yra padalytas į aminorūgštis. Amino rūgštys, savo ruožtu, naudojamos naujiems raumenų baltymams sintetinti, o tai lemia raumenų masės ir stiprumo padidėjimą.
Raumenų atsigavimo procesas apima ne tik baltymų sintezę, bet ir glikogeno atsargų (raumenyse kaupiamos energijos) papildymą bei uždegimo sumažėjimą. Amino rūgštys, ypač BCAA (aminorūgštys su plačia grandine), vaidina svarbų vaidmenį šiuose procesuose, padeda sumažinti raumenų skausmą po treniruotės (DOMS) ir paspartinti atsigavimą.
1.2. Amino rūgštys kaip energijos šaltinis treniruotės metu
Ilgo ir intensyvaus treniruotės sąlygomis, kai glikogeno atsargos yra išnaudotos, kūnas gali naudoti aminorūgštis kaip alternatyvų energijos šaltinį. Tai ypač pasakytina apie ištvermės sportą, tokį kaip „Marathon Run“ ar „Triathlon“. Pavyzdžiui, kai kurias aminorūgštis alaniną galima paversti kepenyse (gliukoneogenezėje) gliukoze, taip palaikant cukraus kiekį kraujyje ir užkirsti kelią nuovargiui.
Tačiau aminorūgščių kaip energijos šaltinio naudojimas nėra optimalus, nes tai gali sukelti raumenų audinio (katabolizmo) sunaikinimą. Todėl svarbu aprūpinti kūną pakankamą kiekį angliavandenių, kad būtų galima palaikyti energiją treniruotės metu ir pakankamą baltymų kiekį, kad būtų išvengta katabolizmo.
1.3. Aminorūgščių poveikis hormoniniam fonui ir imuninei sistemai
Amino rūgštys dalyvauja hormonų, reguliuojančių įvairius organizmo procesus, sintezėje, įskaitant augimą, metabolizmą ir imuninę funkciją. Pavyzdžiui, triptofano amino rūgštis yra serotonino, neurotransmiterio, kuris vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, miegą ir apetitą, pirmtakas. Glutaminas, dar viena svarbi aminorūgštis, yra pagrindinis imuninių ląstelių energijos šaltinis ir padeda palaikyti žarnyno sveikatą, o tai yra svarbi bendrai imuninei funkcijai.
Intensyvūs mokymai gali slopinti imuninę sistemą, todėl sportininkai tampa jautresni infekcijoms. Pakankamas aminorūgščių, ypač glutamino, vartojimas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligų riziką.
2 skyrius: Amino rūgščių klasifikavimas: nepakeičiama, pakeista ir sąlygiškai pakeista
Amino rūgštys yra suskirstytos į tris pagrindines kategorijas: nepakeičiamos, keičiamos ir sąlygiškai pakeistos. Ši klasifikacija grindžiama organizmo gebėjimu atskirai sintetinti šias aminorūgštis.
2.1. Nepakeičiamos aminorūgštys: būtinos norint gauti iš maisto
Ypač aminorūgštys yra tos, kurios kūnas negali savarankiškai sintetinti ir turėtų gauti iš maisto ar priedų. Tai apima:
- Walinas: Dalyvauja energijos metabolizme, audinių atkūrimuose ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimą.
- LAYCIN: Tai skatina baltymų sintezę ir skatina raumenų augimą ir atkūrimą.
- Izoleycinas: Tai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, dalyvauja energijos metabolizme ir skatina raumenų atkūrimą.
- Lizinas: Dalyvauja kolageno sintezėje, kalcio absorbcijoje ir stiprinant imuninę sistemą.
- Metioninas: Dalyvauja kreatino sintezėje, antioksidantų apsaugoje ir kūno detoksikacijoje.
- Treononinas: Dalyvauja kolageno, elastino ir imuninių antikūnų sintezėje.
- Fenilalaninas: Dalyvauja neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, sintezėje.
- Triptofanas: Dalyvauja serotonino ir melatonino sintezėje, reguliuodamas nuotaiką ir miegą.
- Hostidinas: Dalyvauja histamino sintezėje, kuris vaidina imuninę sistemą ir virškinamąjį.
Bent vienos nepakeičiamos aminorūgšties nebuvimas gali neigiamai paveikti baltymų sintezę ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
2.2. Pakeistos aminorūgštys: sintetinamos organizme
Pakeistos aminorūgštys yra tos, kurias organizmas gali sintetinti nepriklausomai nuo kitų aminorūgščių ar kitų šaltinių. Tai apima:
- Alaninas: Dalyvauja keičiantis energija ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimu.
- Asparaginas: Dalyvauja baltymų sintezėje ir pašalinant amoniaką iš organizmo.
- Šparagino rūgštis: Dalyvauja nervų sistemos energetikos mainuose ir funkcionavime.
- Glutamino rūgštis: Dalyvauja nervų ir imuninės sistemos funkcionavime.
- Serinas: Dalyvauja baltymų, fosfolipidų ir kitų svarbių molekulių sintezėje.
Nepaisant to, kad kūnas gali susintetinti keičiamas aminorūgštis, jų pakankamas vartojimas maistu taip pat yra svarbus, kad būtų išlaikyta optimali sveikata ir našumas.
2.3. Sąlygiškai pakeistos aminorūgštys: tam tikromis sąlygomis būtina
Sąlygiškai pakeistos aminorūgštys yra tos, kurios paprastai sintetinamos kūne, tačiau tam tikromis sąlygomis, tokiomis kaip liga, stresas ar intensyvi treniruotės, kūnas gali jų nesintetinti pakankamai kiekiais, ir jos būtinos maistui ar priedams. Tai apima:
- Argininas: Dalyvauja azoto oksido sintezėje (NO), kuris pagerina kraujotaką ir maistinių medžiagų tiekimą raumenims.
- Cisteinas: Dalyvauja glutationo sintezėje — galingas antioksidantas, apsaugantis ląstelę nuo pažeidimų.
- Glutaminas: Dalyvauja imuninės sistemos funkcionavime, virškinime ir raumenų atkūrime.
- Glicinas: Dalyvauja kolageno, kreatino ir kitų svarbių molekulių sintezėje.
- Prolinas: Dalyvauja kolageno sintezėje ir palaiko sąnarių bei raiščių sveikatą.
- Tirozinas: Dalyvauja skydliaukės hormonų, neurotransmiterių ir melanino sintezėje.
Sportininkams, kuriems intensyviai treniruojasi, sąlygiškai pakeistos aminorūgštys dažnai tampa labai svarbios siekiant išlaikyti optimalų našumą ir pasveikimą.
3 skyrius: BCAA (aminorūgštys su plačia grandine): Raumenų augimo ir atkūrimo raktas
BCAA (subrendusios grandinės amino rūgštys) yra trijų būtiniausių aminorūgščių: leucino, izoliacino ir valino grupė. Jie sudaro apie 35% būtiniausių raumenų baltymų aminorūgščių ir vaidina svarbų vaidmenį raumenų augime, restauravime ir energijos metabolizme.
3.1. Leucino vaidmuo stimuliuojant raumenų baltymų sintezę (mTOR)
Leucinas laikomas pagrindine aminorūgštimi, skatinančia raumenų baltymų sintezę. Jis suaktyvina mTOR (žinduolių rapamicino taikinį) — signalizacijos kelią, kuris reguliuoja ląstelių ir audinių, įskaitant raumenis, augimą. MTOR leucino aktyvinimas padidina baltymų sintezę ir raumenų augimą.
Tyrimai parodė, kad pridėjus leuciną į racioną, galima padidinti raumenų baltymų sintezę, ypač po treniruotės. Optimali leucino dozė mTOR stimuliacijai yra apie 2–3 gramai.
3.2. Izoleycinas ir Valinas: sinergetinis poveikis su leycinoma
Isolecyn ir Valin taip pat vaidina svarbų vaidmenį raumenų augime ir restauravime, nors jų įtaka mTOR yra mažiau ryški nei leucino. Izoliecinas prisideda prie gliukozės absorbcijos su raumenimis ir energijos metabolizmu, o Valinas dalyvauja atkuriant audinius ir reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.
Kartu leucinas, izoliacinas ir Valinas turi sinergetinį poveikį, padidindamas vienas kito poveikį ir prisidedant prie optimalaus raumenų augimo ir restauravimo.
3.3. BCAA ir raumenų skausmo sumažėjimas (DOMS)
Raumenų skausmas po treniruotės (DOMS — atidėtas raumenų skausmas) yra dažnas reiškinys, galintis sumažinti našumą ir sulėtinti atsigavimą. BCAA gali padėti sumažinti DOMS, sumažinti raumenų pažeidimus ir uždegimą.
Tyrimai parodė, kad BCAA vartoja prieš treniruotę ar po jo, gali sumažinti raumenų skausmą ir pagreitinti raumenų funkcijos atkūrimą.
3.4. BCAA ir raumenų katabolizmo prevencija
Intensyvaus treniruotės metu arba vartojant nepakankamą kalorijų vartojimą, kūnas gali pradėti naikinti raumenų audinius (katabolizmą) energijai. BCAA gali padėti išvengti katabolizmo, suteikti organizmui alternatyvų energijos šaltinį ir stimuliuoti baltymų sintezę.
BCAA priėmimas treniruotėse ar po jo gali padėti išlaikyti raumenų masę ir užkirsti kelią jo sunaikinimui.
3.5. Optimalus BCAA santykis sportininkams
Optimalus BCAA santykis paprastai yra 2: 1: 1 (LECIN: Isolacin: Valin). Šis santykis suteikia maksimalų baltymų sintezės stimuliaciją ir prisideda prie optimalaus restauravimo.
Rekomenduojama BCAA dozė sportininkams yra nuo 5 iki 20 gramų per dieną, atsižvelgiant į mokymo intensyvumą ir individualius poreikius. Geriausias laikas gauti BCAA yra prieš mokymą, jo metu ar po jo.
4 skyrius: Glutaminas: Imuniteto ir žarnyno atkūrimo palaikymas
Glutaminas yra sąlygiškai keičiama aminorūgštis, vaidinanti svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, virškinime ir raumenų atkūrime. Tai yra labiausiai paplitusi aminorūgštis organizme ir sudaro apie 60% visų laisvųjų aminorūgščių kraujo plazmoje ir raumenų audinyje.
4.1. Glutaminas kaip degalai imuninėms ląstelėms
Glutaminas yra pagrindinis imuninių ląstelių, tokių kaip limfocitai ir makrofagai, energijos šaltinis. Būtina išlaikyti jų funkciją ir aktyvumą. Intensyvūs mokymai gali slopinti imuninę sistemą, todėl sportininkai tampa jautresni infekcijoms. Pridėjus gliutamino į dietą, galite sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligų riziką.
Tyrimai parodė, kad gliutamino vartojimas po treniruotės gali sumažinti peršalimo ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką sportininkams.
4.2. Glutaminas ir žarnyno sveikatos priežiūra
Glutaminas vaidina svarbų vaidmenį palaikant žarnyno sveikatą. Tai yra pagrindinis žarnyno epitelio ląstelių energijos šaltinis, kuris pakelia žarnyno sienas. Glutaminas padeda išlaikyti žarnyno barjero vientisumą, užkertant kelią kenksmingų medžiagų ir bakterijų įsiskverbimui į kraują.
Intensyvūs mokymai gali pakenkti žarnyno barjerui, padidindama uždegimo riziką ir kitas virškinimo problemas. Pridėjus gliutamino į dietą, galite padėti atkurti žarnyno barjerą ir pagerinti virškinimo sistemos sveikatą.
4.3. Glutaminas ir raumenų atkūrimas
Glutaminas taip pat dalyvauja raumenų restauravime po treniruotės. Tai padeda sumažinti raumenų skausmą, sumažinti uždegimą ir pagreitinti raumenų audinio atkūrimą.
Kai kurie tyrimai parodė, kad gliutamino vartojimas po treniruotės gali padidinti glikogeno sintezę raumenyse, padedant kompensuoti energijos atsargas.
4.4. Optimali gliutamino dozė sportininkams
Rekomenduojama gliutamino dozė sportininkams nuo 5 iki 20 gramų per dieną, atsižvelgiant į treniruotės intensyvumą ir individualius poreikius. Geriausias laikas vartoti glutaminą yra po treniruotės ar prieš miegą.
5 skyrius: Kreatinas: raumenų jėgos ir galios padidėjimas
Kreatinas yra natūrali medžiaga, esanti raumenyse ir vaidina svarbų vaidmenį energijos metabolizme. Jis dalyvauja atkuriant ATP (adenozino trifosfatą) — pagrindinė ląstelių naudojamos energijos forma.
5.1. Kreatino vaidmuo keičiant energiją (ATP)
Intensyvaus mokymo metu ATP atsargos greitai išnaudojamos. Kreatinas padeda atkurti ATP, pasukdamas ADF (adenosyndifosfatu) atgal į ATP. Tai leidžia raumenims veikti intensyviau ir ilgiau.
5.2. Kreatinas ir raumenų jėgos ir galios padidėjimas
Daugybė tyrimų parodė, kad kreatino vartojimas gali padidinti raumenų stiprumą ir galią. Kreatinas leidžia sportininkams atlikti daugiau pakartojimų, turinčių didelį svorį, o tai lemia raumenų masės ir jėgos padidėjimą.
5.3. Kreatinas ir raumenų masės padidėjimas
Kreatinas padeda padidinti raumenų masę, padidinti vandens vėlavimą raumenyse ir stimuliuoti baltymų sintezę.
5.4. Kreatino formos: monohidratas, etilo eteris, hidrochloridas ir kiti
Rinkoje yra keletas kreatino formų, įskaitant:
- Kreatino monogidratas: Labiausiai ištirta ir prieinamiausia kreatino forma.
- Kreatino etilo eteris: Teigiama, kad jis geriau absorbuojamas nei kreatino monohidratas, tačiau tyrimai to nepatvirtino.
- Kreatino hidrochlori: Teigiama, kad jis geriau ištirpsta vandenyje ir sukelia mažiau virškinimo problemų nei kreatino monohidrato.
- Kreatinas malatas: Kreatinas, susijęs su obuolių rūgštimi, kuri gali pagerinti energijos metabolizmą.
Kreatino monohidratas išlieka labiausiai rekomenduojama kreatino forma dėl jo efektyvumo ir prieinamumo.
5.5. Kreatino priėmimo protokolai: įkėlimas ir palaikymas
Yra du pagrindiniai kreatino vartojimo protokolai:
- Įkėlimas: 20 gramų kreatino priėmimas per dieną 5–7 dienas, o po to palaiko 3–5 gramų dozę per dieną.
- Priežiūra: 3–5 gramų kreatino priėmimas per dieną nuo pat pradžių.
Abu protokolai yra veiksmingi, tačiau apkrova leidžia greitai prisotinti raumenis kreatinu ir pamatyti rezultatus.
5.6. Kreatino saugumas ir galimas šalutinis poveikis
Kreatinas yra saugus papildymas daugumai žmonių. Galimas šalutinis poveikis yra raumenų vandens vėlavimas, skrandžio sutrikimas ir raumenų mėšlungis. Naudodami kreatiną, svarbu išgerti pakankamai vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos.
6 skyrius: Kitos aminorūgštys, naudingos sportininkams
Be BCAA, glutamino ir kreatino, yra ir kitų aminorūgščių, kurios gali būti naudingos sportininkams:
6.1. Argininas: pagerina kraujotaką ir maistinių medžiagų tiekimą
Argininas yra sąlygiškai keičiama aminorūgštis, susijusi su azoto oksido sinteze (NO). No išplečia kraujagysles, pagerina kraujotaką ir maistinių medžiagų tiekimą raumenims.
Argininas taip pat gali skatinti augimo hormono išsiskyrimą, kuris prisideda prie raumenų augimo ir riebalų deginimo.
6.2. Beta-alaninas: ištvermės padidėjimas ir nuovargio sumažėjimas
Beta-alaninas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri yra karnozino pirmtakas. Karnozino buferinė rūgštis raumenyse, mažinant nuovargį ir didėjančią ištvermę.
Beta-alanino priėmimas gali pagerinti didelio intensyvumo pratimų, tokių kaip sprintas ir jėgos treniruotės, našumas.
6.3. Taurinas: antioksidantų apsauga ir vandens druskos pusiausvyros reguliavimas
Taurinas yra sąlygiškai keičiama aminorūgštis, pasižyminti antioksidacinėmis savybėmis ir padeda reguliuoti kūno druskos pusiausvyrą organizme.
Taurinas gali padėti sumažinti raumenų pažeidimus, sumažinti uždegimą ir pagerinti pasveikimą po treniruotės.
6.4. Karnitinas: riebalų rūgščių gabenimas ir energijos metabolizmas
Karnitinas yra aminorūgštis, dalyvaujanti riebalų rūgščių gabenime į mitochondrijas, kur jos naudojamos energijos gamybai.
Karnitino priėmimas gali pagerinti energijos metabolizmą, sumažinti nuovargį ir pagerinti riebalų deginimą.
7 skyrius: Amino rūgšties šaltiniai: maistas ir priedai
Amino rūgštis galima gauti iš maisto ir priedų.
7.1. Baltymų produktai: gyvūnai ir augalų šaltiniai
Geriausi aminorūgščių šaltiniai yra baltymų produktai, tokie kaip:
- Gyvūnų šaltiniai: Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai.
- Augalų šaltiniai: Ankštiniai augalai, riešutai, sėklos, soja, tofu.
Svarbu naudoti įvairius baltymų produktus, kad kūnas būtų visas reikalingas aminorūgštis.
7.2. Aminorūgščių priedai: pranašumai ir trūkumai
Amino rūgšties priedai gali būti naudingi sportininkams, kuriems reikalingas papildomas aminorūgščių skaičius, kad būtų išlaikytas didelis našumas ir atsigavimas. Amino rūgšties priedų pranašumai apima:
- Patogumas ir greitas asimiliacija.
- Tikslinio tam tikrų aminorūgščių vartojimo galimybė.
- Pagerinti atsigavimą ir mažinti raumenų skausmą.
Amino rūgšties priedų trūkumai apima:
- Didesnės išlaidos, palyginti su baltymų produktais.
- Rizika imti žemos kokybės produktus.
7.3. Aukštos kokybės aminorūgščių priedų pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį
Renkantis aminorūgščių priedus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:
- Kompozicija: Įsitikinkite, kad priede yra aminorūgščių, kurių jums reikia, reikalingomis proporcijomis.
- Kokybė: Pasirinkite priedus iš gerai žinomų ir patikimų gamintojų, kurie tikrina savo produktus.
- Apžvalgos: Perskaitykite kitų sportininkų apžvalgas, kad sužinotumėte apie jų priedų naudojimo patirtį.
- Kaina: Palyginkite skirtingų priedų kainas, kad pasirinktumėte geriausią variantą.
8 skyrius: Individualus požiūris į aminorūgščių pasirinkimą: atsižvelgiama į tikslus, sportą ir mokymo intensyvumą
Sportininkų aminorūgščių pasirinkimas turėtų būti individualus ir atsižvelgti į mokymo tikslus, sportą ir intensyvumą.
8.1. Aminorūgštys raumenų masės rinkiniui
BCAA, kreatinas ir glutaminas yra svarbūs raumenų masės rinkiniui. BCAA skatina baltymų sintezę, kreatiną padidina raumenų stiprumą ir galią, o glutaminas prisideda prie restauravimo.
8.2. Aminorūgštys, siekiant padidinti ištvermę
Norėdami padidinti ištvermę, beta-alaninas, karnitinas ir taurinas yra svarbūs. Beta-alaninas sumažina nuovargį, kukurūzas pagerina energijos metabolizmą, o taurinas reguliuoja vandens druskos pusiausvyrą.
8.3. Aminorūgštys atsigauti po treniruotės
BCAA, glutaminas ir taurin yra svarbūs atsigauti po treniruotės. BCAA sumažina raumenų skausmą, glutaminas sustiprina imuninę sistemą ir padeda atkurti žarnyną, o Taurin turi antioksidacinių savybių.
8.4. Konsultuokite su gydytoju ar sporto dietologu
Prieš vartojant aminorūgščių priedus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar sporto dietologu. Jie padės nustatyti optimalų aminorūgščių ir dozavimo pasirinkimą, atsižvelgiant į jūsų individualius poreikius ir sveikatos būklę.
9 skyrius: Amino rūgštys ir sveika gyvensena: subalansuotos dietos ir reguliaraus mokymo svarba
Amino rūgšties priedai gali būti naudingi sportininkams, tačiau jie nėra subalansuotos mitybos ir reguliarios treniruotės pakeitimas.
9.1. Subalansuota mityba kaip pagrindas gauti aminorūgščių gavimo
Pagrindinis aminorūgščių šaltinis turėtų būti maistas. Subalansuota dieta, įskaitant pakankamą kiekį baltymų produktų, daržovių ir vaisių, suteikia organizmui visas reikalingas maistines medžiagas, įskaitant aminorūgštis.
9.2. Reguliarus mokymas skatinti raumenų augimą ir pasveikimą
Reguliarus treniruotės skatina raumenų augimą ir atsigavimą. Be treniruotės, aminorūgščių priedai nebus veiksmingi.
9.3. Amino rūgštys kaip sveikos gyvenimo būdo papildymas
Amino rūgšties priedai turėtų būti laikomi sveikos gyvenimo būdo papildymu, o ne kaip jo pakeitimu. Jie gali padėti sportininkams pasiekti savo tikslus, tačiau tik kartu su tinkama mityba ir reguliariai mokant.
10 skyrius: Nauji tyrimai ir tendencijos aminorūgščių srityje sportui
Amino rūgščių mokslas sporte nuolat vystosi. Nauji tyrimai rodo, kad tam tikri aminorūgščių deriniai ir naujos išsiskyrimo formos gali suteikti papildomų pranašumų sportininkams.
10.1. Nauji aminorūgščių deriniai, siekiant optimizuoti našumą
Kai kurie tyrimai rodo, kad aminorūgščių deriniai, tokie kaip HMB (beta-hidroksi beta-metilbutiratas) ir EAA (esminės aminorūgštys), gali būti veiksmingesni raumenų augimui ir atsigavimui stimuliuoti nei atskiros aminorūgštys.
10.2. Naujos aminorūgščių išsiskyrimo formos: nanotechnologijos ir liposomos
Naujos aminorūgščių išsiskyrimo, tokios kaip nanotechnologijos ir liposomos, išsiskyrimo formos gali pagerinti aminorūgščių absorbciją ir biologinį prieinamumą.
10.3. Aminorūgščių profilio individualizavimas remiantis genetine analize
Ateityje genetinė analizė gali būti naudojama individualizuoti sportininkų aminorūgščių profilį, kuris leis jiems pasiekti optimalų aminorūgščių kiekį ir santykį, kad būtų pasiekti jų tikslai.
10.4. Sporto aminorūgščių srities tyrimų ateitis
Būsimiems tyrimams sportui aminorūgščių srityje bus siekiama ištirti aminorūgščių įtaką įvairiems sportininkų produktyvumo, atkūrimo ir sveikatai aspektams, taip pat naujų ir efektyvesnių aminorūgščių priedų vystymuisi.