Imuniteto palaikymas naudojant maisto papildus: ekspertų patarimai

Imuniteto palaikymas naudojant maisto papildus: ekspertų patarimai

I. Imuninės sistemos supratimas: pagrindai

1. Kas yra imunitetas? Imunitetas yra sudėtinga biologinė sistema, apsauganti kūną nuo ligų, infekcijų ir kitų kenksmingų užsienio agentų. Jį sudaro įvairios ląstelės, audiniai, organai ir procesai, kurie sąveikauja siekiant nustatyti ir neutralizuoti grėsmes.

2. Įgimtas imunitetas: Tai yra pirmoji kūno apsaugos linija, kuri suteikia tiesioginę, bet ne specifinę reakciją į patogenus. Tai apima fizines kliūtis (oda, gleivinės), chemines kliūtis (skrandžio rūgštingumas, lizocimas ašarose) ir ląstelių komponentai (fagocitai, NK ląstelės). Fagocitai (makrofagai, neutrofilai) sugeria ir sunaikina patogenus. NK ląstelės (natūralūs žudikai) naikina užkrėstas ląsteles ir naviko ląsteles. Uždegimas yra pagrindinis įgimto imuniteto komponentas, pritraukiantis imunines ląsteles į infekcijos vietą. Citokinai (interleukinai, interferonai) — signalo molekulės, reguliuojančios uždegimą ir imuninį atsaką.

3. Įgytas imunitetas: Jis vystosi laikui bėgant, kai susiduria su patogenais ar vakcinomis. Suteikia specifinę ir ilgalaikę apsaugą. Tai apima humoralinį imunitetą (B ląstelės, antikūnai) ir ląstelių imunitetą (T ląstelės). B ląstelės gamina antikūnus, kurie yra susiję su antigenais patogenų paviršiuje, neutralizuodamos juos arba žymi juos sunaikinimui. Išskirkite IgG, IGM, IGA, IgE, IgD, kurių kiekvienas atlieka tam tikras funkcijas. T ląstelės yra suskirstytos į T-aukštelinius (CD4+) ir citotoksines T ląsteles (CD8+). Trienai padeda B ląstelėms ir kitoms imuninėms ląstelėms, išskiriančioms citokinus. Citotoksinės T ląstelės sunaikina užkrėstas ląsteles. Imunologinė atmintis — įgyto imuniteto gebėjimas atsiminti patogenus ir greičiau bei efektyviau reaguoti ir efektyviau reaguoti pakartotinai.

4. Veiksniai, darantys įtaką imunitete: Daugelis veiksnių gali susilpninti imuninę sistemą, įskaitant:

   • Mitybos trūkumas: Vitaminų ir mineralų (vitamino D, vitamino C, cinko, seleno) trūkumas gali sutrikdyti imuninę funkciją. Nepakankamas baltymų vartojimas taip pat gali neigiamai paveikti imunitetą.

   • Stresas: Lėtinis stresas slopina imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Stresas lemia kortizolio išsiskyrimą, kuris slopina imuninių ląstelių funkciją.

   • Miego trūkumas: Miego trūkumas susilpnina imuninę sistemą, sumažindama imuninių ląstelių kiekį ir aktyvumą. Miego metu kūnas gamina citokinus, reikalingus kovoti su infekcijomis.

   • Fizinio aktyvumo trūkumas: Fizinių pratimų trūkumas gali susilpninti imunitetą, o vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas sustiprina imuninę sistemą. Fiziniai pratimai prisideda prie imuninių ląstelių cirkuliacijos ir sumažina uždegimą.

   • Amžius: Imuninė sistema susilpnėja su amžiumi (imunostacija), todėl pagyvenę žmonės yra jautresni infekcijoms. Su amžiumi mažėja T ląstelių ir B ląstelių funkcija.

   • Lėtinės ligos: Lėtinės ligos (diabetas, širdies liga, autoimuninės ligos) gali susilpninti imuninę sistemą. Kai kurie vaistai, naudojami lėtinėms ligoms gydyti, taip pat gali slopinti imunitetą.

   • Rūkymas ir alkoholis: Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu susilpnina imuninę sistemą. Rūkymas kenkia plaučiams ir sumažina imuninių ląstelių funkciją. Alkoholis sutrikdo kepenų funkciją ir slopina imuninį atsaką.

5. Žarnyno mikrobiomos vaidmuo: Mikrobijos žarnyne vaidina svarbų vaidmenį palaikant imunitetą. Įvairios ir sveikos mikrobijos stiprina imuninę sistemą, konkuruoja su patogenais ir moduliuoja imuninį atsaką. Probiotikai (naudingos bakterijos) gali pagerinti žarnyno sveikatą ir sustiprinti imunitetą. Disbiozė (mikrobiomos pusiausvyros pažeidimas) gali susilpninti imuninę sistemą.

Ii. Maisto papildymas imuniteto palaikymui: peržiūra ir mokslinis pagrindas

1. Vitaminas C (askorbo rūgštis): Galingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų laisvaisiais radikalais. Dalyvauja kolageno sintezei, reikalingai odos ir gleivinių sveikatai, tai yra fizinės kliūtys infekcijoms. Palaiko imuninių ląstelių, tokių kaip fagocitai ir T ląstelės, funkciją. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas C gali sumažinti šalčio trukmę ir sunkumą, tačiau reikia atlikti papildomus tyrimus. Rekomenduojama dienos dozė: 75–90 mg suaugusiems. Viršutinė leistina riba: 2000 mg per dieną. Šaltiniai: citrusiniai vaisiai, uogos, pipirai.

2. Vitaminas D: Tai svarbu reguliuojant imuninę sistemą. Dalyvauja aktyvinant imunines ląsteles, tokias kaip T ląstelės ir makrofagai. Vitamino D trūkumas yra susijęs su padidėjusia infekcijų, autoimuninių ligų ir tam tikrų vėžio rūšių rizika. Tai skatina antimikrobinių peptidų, padedančių kovoti su infekcijomis, gamybą. Rekomenduojama dienos dozė: 600–800 TV (15–20 μg) suaugusiems. Daugeliui žmonių reikia didesnių dozių, ypač žiemos mėnesiais. Šaltiniai: Riebi žuvis, kiaušinių tryniai, praturtinti produktai, saulės spinduliai.

3. Cinkas: Tai būtina imuninių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui. Palaiko T ląstelių ir B ląstelių funkcijas. Dalyvauja kuriant citokinus. Cinko trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti jautrumą infekcijoms. Kai kurie tyrimai rodo, kad cinkas gali sumažinti peršalimo trukmę, jei pradėsite jį vartoti ligos pradžioje. Rekomenduojama dienos dozė: 8–11 mg suaugusiems. Viršutinė leistina riba: 40 mg per dieną. Šaltiniai: mėsa, jūros gėrybės, riešutai, sėklos.

4. Selenas: Antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų laisvaisiais radikalais. Tai svarbu veikiant imuninėms ląstelėms, tokioms kaip NK ląstelės. Selenos trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti jautrumą infekcijoms. Dalyvauja gaminant glutationeperoksidazę, antioksidantų fermentą. Rekomenduojama dienos dozė: 55 μg suaugusiems. Viršutinė leistina riba: 400 mcg per dieną. Šaltiniai: Brazilijos riešutai, jūros gėrybės, mėsa.

5. Probiotikai: Naudingos bakterijos, gyvenančios žarnyne. Pagerinti žarnyno sveikatą ir sustiprinti imuninę sistemą. Jie gali stimuliuoti antikūnus ir modifikuoti imuninį atsaką. Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Svarbu pasirinkti probiotikus, turinčius įrodytą efektyvumą ir turinčią įvairias bakterijų padermes. Lactobacillus ir Bifidobacterium yra dažni ir gerai stebimi padermės. Šaltiniai: jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimchi, priedai.

6. Soutinatea: Augalas, kuris tradiciškai naudojamas stiprinti imunitetą. Tai gali skatinti imuninių ląstelių aktyvumą ir sumažinti peršalimo riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad Echinacea gali sumažinti šalčio trukmę ir sunkumą. Svarbu pasirinkti standartizuotus Echinacea ekstraktus.

7. Vyresnysis (šeivamedis): Uogos, kuriose gausu antioksidantų. Gali turėti antivirusinių savybių. Kai kurie tyrimai rodo, kad Buzina gali sumažinti gripo trukmę ir sunkumą. Sudėtyje yra antocianai, turintys antioksidantų ir anti -uždegiminių savybių.

8. Česnakai: Sudėtyje yra alicino, turintis antibakterines, antivirusines ir priešgrybelines savybes. Tai gali sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakai gali sumažinti peršalimo trukmę.

9. Imbieras: Jis pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Tai gali palengvinti peršalimo ir gripo simptomus, tokius kaip kosulys ir gerklės skausmas. Sudėtyje yra gingerolis, turintis priešuždegimines ir analgetines savybes.

10. Kurkuminas: Aktyvus guminis ingredientas. Jis pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Tai gali modifikuoti imuninį atsaką ir apsaugoti nuo infekcijų. Norint pagerinti absorbciją, būtina vartoti su piperinu (juodaisiais pipirais).

11. Beta-gliukanas: Polysacharidai, esantys grybuose, mieliuose ir grūduose. Jie gali skatinti imuninę sistemą ir padidinti atsparumą infekcijoms. Makrofagai ir kitos imuninės ląstelės suaktyvėja.

12. Astragal: Tradicinis kinų vaistinis augalas. Tai gali sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti atsparumą infekcijoms. Sudėtyje yra polisacharidų, flavonoidų ir kitų naudingų junginių.

13. Solo šaknis (lakutinė): Jis pasižymi antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tai gali palengvinti kvėpavimo takų infekcijų simptomus. Sudėtyje yra glicirrrhine rūgšties, kurios aktyvumas yra antivirusinis.

Iii. Kaip pasirinkti tinkamą maistinį papildą imuniteto: ekspertų patarimai

1. Konsultuokite su gydytoju: Prieš vartojant kokių nors maisto papildų, ypač jei sergate ligomis ar vartojate vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju. Gydytojas galės įvertinti jūsų sveikatos būklę ir rekomenduoti tinkamiausius maisto papildus ir dozes. Svarbu aptarti galimą sąveiką su narkotikais ir kontraindikacijomis.

2. Kokybiškų produktų pasirinkimas: Rinkdamiesi maisto papildus, atkreipkite dėmesį į produkto kokybę. Ieškokite produktų, kuriems buvo atlikta nepriklausomai testavimas ir sertifikavimas (pavyzdžiui, „NSF International“, patikrinta USP). Venkite produktų su dirbtiniais priedais, dažais ir konservantais. Patikrinkite gamybos ir galiojimo pabaigos datą.

3. Kompozicijos tyrimas: Atidžiai ištirkite maisto papildo sudėtį. Įsitikinkite, kad yra aktyvios kompozicijos kompozicijos. Ieškokite standartizuotų ekstraktų, kuriuose yra tam tikras aktyviųjų medžiagų kiekis.

4. Tikrinimas gamintojo reputacija: Pasirinkite maisto papildus iš garsių ir patikimų gamintojų, turinčių gerą reputaciją. Patikrinkite klientų apžvalgas ir informaciją apie gamintoją internete. Venkite gamintojų, turinčių abejotiną reputaciją.

5. Dozė: Laikykitės rekomenduojamos dozės, nurodytos ant pakuotės. Neviršykite rekomenduojamos dozės, nes tai gali sukelti šalutinį poveikį. Pradėkite nuo mažos dozės ir, jei reikia, palaipsniui padidinkite ją.

6. Išvesties forma: Blogai yra įvairių formų: tabletės, kapsulės, milteliai, skysčiai. Pasirinkite jums patogiausią formą. Kai kurios formos, tokios kaip kapsulės su skysčio turiniu, gali suteikti geresnę įsisavinimą.

7. Atskaičius individualius poreikius: Pasirinkite maisto papildus, atsižvelgdami į savo individualius poreikius ir sveikatos būklę. Pvz., Jei turite vitamino D trūkumo, gali tekti imtis priedų su vitaminu D. Jei kyla problemų dėl žarnyno, jums gali būti naudinga probiotikams.

8. Alergija ir netolerancija: Atidžiai ištirkite maisto papildo sudėtį, kad būtų ingredientų, kurie gali sukelti alerginę reakciją ar netoleranciją. Jei turite alergiją, pasirinkite maisto papildus, kuriuose nėra alergenų.

9. Sąveika su narkotikais: Kai kurie maisto papildai gali sąveikauti su vaistais. Būtinai informuokite gydytoją apie visus sutinkamus maisto papildus, kad išvengtumėte nepageidaujamos sąveikos. Pavyzdžiui, vitaminas K gali sąveikauti su antikoaguliantais.

10. Priėmimo trukmė: Kai kuriuos maisto papildus galima vartoti nuolat, o kiti turėtų būti vedami kursai. Patikrinkite gydytoją arba perskaitykite pakuotės informaciją apie rekomenduojamą priėmimo trukmę. Ilgas kai kurių maisto papildų priėmimas gali sukelti šalutinį poveikį.

Iv. Dieta ir gyvenimo būdas, skirtas palaikyti imunitetą: integruotas požiūris

1. Subalansuota mityba: Valgykite subalansuotuose, įskaitant įvairius vaisius, daržoves, viso grūdo produktus, mažai riebalų baltymus ir sveikus riebalus. Apribokite perdirbtų produktų, cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimą. Pabandykite gauti visus reikalingus vitaminus ir mineralus iš maisto.

2. Vaisių ir daržovių vartojimas: Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie yra būtini imuninei sistemai sustiprinti. Pabandykite suvalgyti bent penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną. Ypač naudingi yra ryškių spalvų vaisiai ir daržovės, tokios kaip uogos, citrusiniai vaisiai, pipirai ir morkos.

3. Baltymas: Baltymai yra būtini audinių konstrukcijai ir atkūrimui, taip pat imuninių ląstelių gamybai. Į dietą įtraukite mažai riebalų baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, žuvis, ankštiniai augalai, tofu ir riešutai.

4. Sveiki riebalai: Naudingi riebalai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali sustiprinti imuninę sistemą. Į dietą įtraukite riebią žuvį, avokadus, riešutus ir sėklas.

5. Cukraus apribojimas: Cukraus perteklius dietoje gali susilpninti imuninę sistemą. Apribokite saldžių gėrimų, saldainių ir kitų produktų, turinčių daug cukraus, vartojimą.

6. Pakankama vandens suvartojimas: Vanduo yra būtinas norint išlaikyti visas kūno funkcijas, įskaitant imuninę sistemą. Pabandykite išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.

7. Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarūs fiziniai pratimai sustiprina imuninę sistemą. Pabandykite užsiimti vidutinio sunkumo fiziniu aktyvumu bent 30 minučių per dieną, daugumą savaitės dienų. Tokios veiklos, kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ir važiavimas dviračiu, yra tinkamos.

8. Pakankamas miegas: Norint atkurti ir sustiprinti imuninę sistemą, būtina pakankamai miegas. Pabandykite miegoti bent 7–8 valandas per dieną. Stebėkite miego režimą, eikite miegoti ir kiekvieną dieną pabuskite tuo pačiu metu.

9. Streso valdymas: Lėtinis stresas slopina imuninę sistemą. Raskite streso, tokių kaip joga, meditacija, vaikščiojimas gamtoje ar bendravimas su artimais žmonėmis, valdymo būdus.

10. Rūkymo ir alkoholio apribojimo atsisakymas: Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu susilpnina imuninę sistemą. Atsisakykite rūkymo ir apribokite alkoholio vartojimą.

11. Išlaikant sveiką svorį: Nutukimas ir antsvoris gali susilpninti imuninę sistemą. Stenkitės išlaikyti sveiką svorį, laikydamiesi subalansuotos dietos ir reguliariai fizinio aktyvumo.

12. Reguliarus rankų plovimas: Reguliarus rankų plovimas padeda užkirsti kelią infekcijų plitimui. Nuplaukite rankas muilu ir vandeniu mažiausiai 20 sekundžių, ypač apsilankę viešose vietose ir prieš valgydami.

13. Vakcinacija: Vakcinacija yra veiksmingas būdas apsaugoti nuo infekcinių ligų. Laikykitės skiepijimo gydytojo rekomendacijų.

V. Bloga ypatingoms gyventojų grupėms: individualus požiūris

1. Pagyvenę žmonės: Imuninė sistema susilpnėja su amžiumi (imunostacija). Vyresnio amžiaus žmonėms gali būti naudinga vartoti maisto papildus, kad būtų išlaikytas imunitetas, pavyzdžiui, vitaminas D, vitaminas C, cinkas ir probiotikai. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, svarbu pasitarti su gydytoju.

2. Vaikai: Imuninė vaikų sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi. Kai kuriems vaikams gali būti naudinga vartoti maisto papildus, kad būtų išlaikytas imunitetas, pavyzdžiui, vitaminas D ir probiotikai. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, svarbu pasitarti su pediatru.

3. Nėščios ir žindančios moterys: Nėštumas ir žindymas suteikia papildomą kiekį imuninės sistemos. Nėščios ir žindančios moterys turi gauti pakankamai vitaminų ir mineralų, kad būtų išlaikytas imunitetas. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

4. Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis: Lėtinės ligos gali susilpninti imuninę sistemą. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, gali būti naudinga palaikyti maisto papildus, kad būtų išlaikytas imunitetas, tačiau norint išvengti nepageidaujamos sąveikos su vaistais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

5. Vegetarai ir veganai: Vegetarams ir veganams gali trūkti kai kurių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas B12, vitaminas D, geležis ir cinkas. Gali būti naudinga paimti priedus, kad būtų galima papildyti šiuos trūkumus.

6. Sportininkai: Intensyvūs mokymai gali susilpninti imuninę sistemą. Sportininkams gali būti naudinga vartoti maisto papildus, kad būtų išlaikytas imunitetas, pavyzdžiui, vitaminas C, vitaminas D, cinkas ir glutaminas.

Vi. Atsargiai ir šalutinis poveikis: svarbi informacija

1. Perdozavimas: Maisto papildų priėmimas didelėmis dozėmis gali sukelti šalutinį poveikį. Laikykitės rekomenduojamos dozės ir neviršykite viršutinės leistinos ribos. Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas A ir geležis, gali būti toksiški didelėmis dozėmis.

2. Sąveika su narkotikais: Kai kurie maisto papildai gali sąveikauti su vaistais, pakeisdami jų efektyvumą ar sukeldami šalutinį poveikį. Būtinai informuokite gydytoją apie visus sutinkamus maisto papildus.

3. Alerginės reakcijos: Kai kuriems žmonėms blogieji gali sukelti alergines reakcijas. Atidžiai ištirkite alergenų maisto papildų sudėtį. Jei turite alergijos simptomus, tokius kaip odos bėrimas, niežėjimas, edema ar sunkumų kvėpavimas, nustokite vartoti maisto papildą ir pasitarkite su gydytoju.

4. Šalutinis poveikis: Kai kurie maisto papildai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimą, pykinimą, viduriavimą ar galvos skausmą. Jei turite šalutinį poveikį, nustokite vartoti maisto papildus ir pasitarkite su gydytoju.

5. Produkto kokybė: Dietinių papildų kokybė gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Pasirinkite maisto papildus iš garsių ir patikimų gamintojų, turinčių gerą reputaciją. Ieškokite produktų, kuriems buvo atlikta nepriklausomi bandymai ir sertifikavimas.

6. Nekeiskite gydymo: Blogai nepakeičia vaistų ir neturėtų būti naudojami sunkioms ligoms gydyti. Jei sergate ligomis, pasitarkite su gydytoju, kad gautumėte reikiamą gydymą.

7. Savaime naudojama: Neišdarykite savarankiško. Prieš imdamiesi bet kokių maisto papildų, pasitarkite su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog jie yra saugūs jums, ir nebendraus su kitais jūsų vartojamais vaistais.

8. Individualus jautrumas: Reakcija į maistinius papildus gali skirtis skirtingiems žmonėms. Tai, kas saugu ir veiksminga vienam asmeniui, gali būti ne saugu ar ne efektyvu kitam. Pradėkite nuo mažos dozės ir, jei reikia, palaipsniui padidinkite ją, stebėdami kūno reakciją.

9. Informacija apie maisto papildus: Būkite kritiški apie informaciją apie maisto papildus, kuriuos skaitote internete ar girdite iš kitų žmonių. Nepasitikėkite nepagrįstais teiginiais ir pažadais. Peržiūrėkite patikimus informacijos šaltinius, tokius kaip gydytojai, vaistininkai ir moksliniai tyrimai.

10. Teisiniai aspektai: Teisinis maisto papildų reguliavimas skirtingose ​​šalyse gali skirtis. Kai kuriose šalyse maisto papildai nėra tokie patys griežtai kontroliuojami kaip vaistai. Būkite atsargūs pirkdami maisto papildus internete ar užsienyje.

Vii. Nauji tyrimai ir perspektyvos: žvilgsnis į ateitį

1. Mikrobiomos tyrimai: Vyksta žarnyno mikrobiomos vaidmens imunitete tyrimai. Sukuriami nauji probiotikai ir prebiotikai, skirti pagerinti žarnyno sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą.

2. Asmeninė medicina: Vystosi individualizuota medicina, į kurią atsižvelgiama į individualias kūno savybes renkantis ligų gydymą ir prevenciją. Ateityje bus galima sukurti individualias maisto papildų schemas, kad būtų išlaikytas imunitetas, atsižvelgiant į genetinius veiksnius, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.

3. Nauji maisto papildai: Tęsiami naujų maisto papildų tyrimai, kurie gali sustiprinti imuninę sistemą. Ištirti augalų ekstraktai, grybai ir kiti natūralūs junginiai, turintys imunomoduliacines savybes.

4. Imunoterapija: Imunoterapija yra gydymo metodas, kuris naudoja imuninę sistemą kovojant su vėžiu ir kitomis ligomis. Kuriama nauji imunoterapiniai vaistai, kurie gali padėti sustiprinti imunitetą ir kovoti su infekcijomis.

5. Nanotechnologijos: Nanotechnologijos gali būti naudojamos maisto papildams tiekti tiesiai į imunines ląsteles, padidinant jų efektyvumą. Sukuriamos nanodalelės, kurios gali tiekti vitaminus, mineralus ir kitus naudingus junginius į imuninės sistemos ląsteles.

6. Dirbtinis intelektas: Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas analizuojant duomenis apie sveikatą ir imunitetą, siekiant parengti individualias mitybos, gyvenimo būdo ir blogų rekomendacijas.

7. Genų terapija: Ateityje gali būti prieinama genetinė imuninės sistemos sutrikimų koregavimo terapija. Genų terapija gali būti naudojama imunodeficito sąlygoms ir autoimuninėms ligoms gydyti.

8. Integracinis požiūris: Vis daugiau gydytojų ir mitybos specialistų laikosi integracinio požiūrio į sveikatą, kuriame derinamos tradicinės medicinos ir alternatyvių gydymo metodų, tokių kaip maisto papildų vartojimas, dieta ir gyvenimo būdas.

9. Paciento mokymas: Svarbu padidinti pacientų supratimą apie imuniteto vaidmenį sveikatai ir tai, kaip jį galima išlaikyti naudojant dietą, gyvenimo būdą ir maisto papildus.

10. Reguliavimo pakeitimai: Tikimasi, kad ateityje maisto papildų reguliavimas taps griežtesnis siekiant užtikrinti produktų kokybę ir saugumą. Bus įvesti nauji maisto papildų gamybos, testavimo ir ženklinimo reikalavimai.