Geriausi maistiniai papildai imunitetas: gydytojų apžvalgos

Vietoj to, pasinerkite skaitytojui tiesiai į turinį, kruopščiai ir plačiai aptariant temą.

Geriausi maistiniai papildai imunitetas: gydytojų apžvalgos

1 skyrius: Imuniteto pagrindai ir maisto papildų vaidmuo palaikant

1. Imuninė sistema: kūno skydas. Imuninė sistema yra sudėtingas ląstelių, audinių ir organų kompleksas, skirtas apsaugoti kūną nuo infekcijų, ligų ir užsienio medžiagų. Tai apima įgimtą ir įgytą imunitetą. Įgimtas imunitetas yra pirmoji apsaugos linija, kuri greitai reaguoja, tačiau nespecifinė. Įsigytas imunitetas vystosi laikui bėgant, prisimindamas ankstesnius susitikimus su patogenais ir užtikrinant efektyvesnę apsaugą su pakartotiniu užkrėtimu. Pagrindiniai imuninės sistemos komponentai: balti kraujo kūneliai (balti kraujo kūneliai), antikūnai, limfmazgiai, blužnis, kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka.

2. Veiksniai, susilpninantys imunitetą. Imuninės sistemos veikimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:

   • Amžius: Imunitetas susilpnėja su amžiumi, todėl pagyvenę žmonės tampa jautresni infekcijoms.
   • Stresas: Lėtinis stresas slopina imuninę sistemą, padidindama ligų riziką.
   • Inal valgiai: Maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mineralai, trūkumas gali sumažinti imuninę funkciją.
   • Miego trūkumas: Miego trūkumas neigiamai veikia imuninių ląstelių gamybą.
   • Lėtinės ligos: Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas ir ŽIV, susilpnina imunitetą.
   • Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai ir imunosupresantai slopina imuninę sistemą.
   • Aplinkos veiksniai: Oro ir vandens tarša gali neigiamai paveikti imunitetą.

3. Dietinių papildų vaidmuo palaikant imunitetą: perspektyvos ir apribojimai. Biologiškai aktyvūs priedai (maisto papildai) yra produktai, skirti papildyti dietą ir juose yra vitaminų, mineralų, žolelių ar kitų medžiagų. Jie gali atlikti vaidmenį palaikant imuninę sistemą, tačiau svarbu suprasti jų apribojimus. Blogai nėra vaistai ir nėra skirti ligų gydymui ar prevencijai. Jie turėtų būti naudojami be sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir įprastus fizinius pratimus. Dietinių papildų imuniteto veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo individualių kūno savybių, dozavimo ir produkto kokybės. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei sergate ligomis ar vartojate vaistus.

4. Moksliniai tyrimai ir įrodymų bazė. Mokslinių tyrimų objektas yra maisto papildų imuniteto veiksmingumas. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai gali turėti teigiamą poveikį imuninei funkcijai, o kiti tyrimai nepatvirtina šių rezultatų. Svarbu atkreipti dėmesį į tyrimų kokybę ir atsižvelgti į visus veiksnius, kurie gali paveikti rezultatus. Kai kurių maisto papildų įrodymų bazė yra įtikinamesnė nei kitiems.

2 skyrius: Vitaminai ir mineralai imunitetas: gydytojų nuomonės

1. Vitaminas C: antioksidantas ir imuniteto stimuliatorius. Vitaminas C yra galingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Tai taip pat vaidina svarbų vaidmenį veikiant imuninei sistemai, skatinant leukocitų gamybą ir aktyvumą. Gydytojai dažnai rekomenduoja vitaminą C prevencijai ir gydymui. Vitamino C dozė gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, tačiau paprastai rekomenduojama vartoti 500–1000 mg per dieną. Šalutinis vitamino C vartojimo poveikis paprastai yra nereikšmingas, tačiau didelėmis dozėmis gali sukelti skrandžio sutrikimą.

2. Vitaminas D: imuninės sistemos reguliatorius. Vitaminas D vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą. Tai padeda suaktyvinti imunines ląsteles ir padidina jų sugebėjimą kovoti su infekcijomis. Vitamino D trūkumas yra susijęs su padidėjusia infekcijų, autoimuninių ligų ir kitų sveikatos problemų rizika. Gydytojai rekomenduoja reguliariai patikrinti vitamino D lygį kraujyje ir paimti priedus, jei lygis yra žemas. Vitamino D dozė priklauso nuo individualių poreikių ir gali skirtis nuo 1000 iki 5000 TV per dieną. Vitaminas D yra tirpinamas riebalais, todėl jis turėtų būti vartojamas su maistu, kuriame yra riebalų.

3. Cinkas: Imuninės ląstelės būtina. Cinkas yra svarbus mineralas, reikalingas normaliam imuninių ląstelių, įskaitant baltuosius kraujo kūnelius ir NK ląsteles, funkcionavimui. Jis taip pat dalyvauja gaminant antikūnus ir kitus imuninius baltymus. Cinko trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti infekcijų riziką. Gydytojai dažnai rekomenduoja cinką prevencijai ir gydymui. Rekomenduojama cinko dienos dozė yra 15–30 mg. Vartojant cinką didelėmis dozėmis, gali atsirasti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas.

4. Selenas: antioksidantas ir imunomoduliatorius. Selenas yra antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Jis taip pat vaidina vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą ir gali sustiprinti imuninį atsaką į infekciją. Seleno trūkumas yra susijęs su padidėjusia infekcijų ir autoimuninių ligų rizika. Rekomenduojama seleno dienos dozė yra 55–200 μg. Vartojant seleną didelėmis dozėmis, gali atsirasti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, plaukų slinkimas ir odos problemos.

5. Geležis: Imuninės ląstelės svarbu, tačiau pusiausvyra yra svarbi. Geležis yra būtina imuninių ląstelių augimui ir funkcionavimui. Jis yra susijęs su deguonies gabenimu į ląsteles, o tai yra svarbi jų energijos metabolizmui ir aktyvumui. Tačiau geležies perteklius gali turėti priešingą poveikį, prisidedant prie bakterijų augimo ir didėjant uždegiminiams procesams. Todėl svarbu išlaikyti optimalų geležies lygį kūne, vengiant tiek trūkumo, tiek pertekliaus. Kraujo tyrimas padės nustatyti geležies lygį ir poreikį priimti priedus.

3 skyrius: Augalinių maisto papildai imunitetas: vaistažolių medicina ir gydytojų nuomonė

1. Ežiuolė: imunostimuliatorius su prieštaringais įrodymais. Echinacea yra populiarus augalų agentas, naudojamas peršalimo ligoms užkirsti kelią ir gydyti. Jame yra aktyvių medžiagų, galinčių stimuliuoti imuninę sistemą, padidindama leukocitų ir NK ląstelių aktyvumą. Tačiau moksliniai echinacea tyrimai duoda prieštaringus rezultatus. Kai kurie tyrimai rodo, kad Echinacea gali sumažinti peršalimo trukmę ir sunkumą, o kiti tyrimai nepatvirtina šių rezultatų. Gydytojai rekomenduoja atsargiai naudoti Echinacea ir ilgai nevartoti. Echinacea gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl prieš imant jį, svarbu pasitarti su gydytoju.

2. Ženšenis: adaptogenas ir imunomoduliatorius. Ženšenis yra adaptogenas, padedantis kūnui prisitaikyti prie streso ir padidina atsparumą ligoms. Jis taip pat pasižymi imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurios gali sustiprinti imuninį atsaką į infekcijas. Tyrimai rodo, kad ženšenis gali pagerinti imuninių ląstelių funkciją ir sumažinti peršalimo riziką. Gydytojai rekomenduoja naudoti ženšenį atsargiai, nes tai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nemigą ir padidėjusį kraujospūdį. Ženšenis gali bendrauti su kai kuriais narkotikais, todėl prieš vartodamiesi svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

3. Česnakai: antimikrobinis ir imunostimuliuojantis agentas. Česnakuose yra alicino, medžiagos, turinčios antimikrobinių ir imunostimuliuojančių savybių. Tyrimai rodo, kad česnakai gali sumažinti peršalimo riziką ir sumažinti jų trukmę. Gydytojai rekomenduoja valgyti česnakus arba vartoti česnako papildus. Vartojant česnakus didelėmis dozėmis, gali atsirasti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimas ir nemalonus kvapas iš burnos.

4. Imbieras: priešuždegiminis ir imunostimuliuojantis agentas. Imbiere yra Gingerolis, medžiaga, turinti priešuždegimines ir imunostimuliuojančias savybes. Tai gali padėti sumažinti organizmo uždegimą ir sustiprinti imuninę sistemą. Gydytojai rekomenduoja imbierą naudoti maisto ar imbiero priedams. Vartojant imbierą didelėmis dozėmis, gali atsirasti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimas ir rėmuo.

5. Ciberžolė: antioksidantų ir anti -uždegiminis agentas. Ciberžolėje yra kurkumino, medžiagos, turinčios antioksidantų ir priešuždegiminių savybių. Tai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai, ir sumažinti uždegimą organizme. Gydytojai rekomenduoja valgyti ciberžolę arba pasiimti priedus su ciberžole. Norint geriau absorbuoti, rekomenduojama vartoti kurkuminą su juodaisiais pipirais.

4 skyrius: Imuniteto probiotikai ir prebiotikai: žarnyno sveikata ir imuninė gynyba

1. Žarnyno vaidmuo imunitete: mikrobijos ir imuninės ląstelės. Žarnynai vaidina svarbų vaidmenį imunitete. Jis gyvena trilijonus bakterijų, virusų ir grybelių, kurie sudaro mikrobiją. Žarnyno mikrobija sąveikauja su imunine sistema, padėdama jai atpažinti ir sunaikinti patogenus. Žarnyne taip pat yra daugybė imuninių ląstelių, apsaugančių organizmą nuo infekcijų. Sveika žarnyno mikrobija yra būtina normaliam imuninės sistemos veikimui.

2. Probiotikai: naudingos bakterijos žarnyno sveikatai. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, kai naudojami pakankamai kiekių, daro palankų poveikį sveikatai. Jie gali pagerinti žarnyno mikrobiomos sudėtį, padidindami naudingų bakterijų kiekį ir sumažindami kenksmingų bakterijų skaičių. Probiotikai taip pat gali skatinti imuninę sistemą, pagerindami imuninių ląstelių funkciją ir sumažindamas infekcijų riziką. Gydytojai rekomenduoja vartoti probiotikus, kad būtų išlaikyta žarnyno sveikata ir imuninė sistema. Svarbu pasirinkti probiotikus, kuriuose yra įvairių bakterijų padermių, kurios įrodė jų veiksmingumą.

3. Prebiotikai: maistas naudingoms bakterijoms. Prebiotikai yra nesuvirškinti dietinių skaidulų, kurie naudojami kaip maistas naudingoms bakterijoms žarnyne. Jie skatina naudingų bakterijų augimą ir aktyvumą, pagerindami žarnyno mikrobiomos sudėtį. Prebiotikai taip pat gali pagerinti imuninės sistemos funkciją, sumažindama infekcijų riziką. Gydytojai rekomenduoja vartoti produktus, kuriuose gausu prebiotikų, tokių kaip vaisiai, daržovės ir sveiki grūdai. Prebiotikai taip pat gali būti laikomi priedų pavidalu.

4. Simbiotikai: probiotikų ir prebiotikų derinys. Simbiotikai yra probiotikų ir prebiotikų derinys. Jie suteikia organizmui naudingas bakterijas ir maistą šioms bakterijoms, o tai prisideda prie veiksmingesnio žarnyno mikrobiomos sudėties ir sustiprina imuninę sistemą. Gydytojai rekomenduoja vartoti simbiotikus, kad būtų išlaikyta žarnyno sveikata ir imuninė sistema.

5. Probiotikų pasirinkimas: padermės, dozė ir kokybė. Renkantis probiotikus, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:

   • Bakterijos padermės: Įvairios bakterijų padermės turi skirtingą poveikį sveikatai. Svarbu pasirinkti probiotikus, kuriuose yra padermių, kurios įrodė jų efektyvumą atliekant klinikinius tyrimus. Naudingų padermių pavyzdžiai: Lactobacillus acidophilusAr Bifidobacterium bifidumAr Lactobacillus rhamnosus.
   • Dozė: Probiotikų dozė matuojama (kolonijos formavimo vienetai). Rekomenduojama probiotikų dozė skiriasi priklausomai nuo deformacijos ir naudojimo tikslo, tačiau paprastai dienos prasme svyruoja nuo 1 iki 10 milijardų.
   • Kokybė: Svarbu pasirinkti probiotikus iš patikimų gamintojų, kurie garantuoja bakterijų kokybę ir gyvybingumą. Probiotikai turėtų būti laikomi vėsioje ir sausoje vietoje, kad būtų išlaikytas jų efektyvumas.

5 skyrius: Kiti imuniteto maisto papildai: mažiau žinomi, bet perspektyvūs

1. Beta-gliukanai: imuninių ląstelių aktyvatoriai. Beta-gliukanai yra polisacharidai, esantys bakterijų, grybelių ir augalų ląstelių sienelėse. Jie pasižymi imunostimuliuojančiomis savybėmis, suaktyvina imunines ląsteles, tokias kaip makrofagai ir NK ląstelės. Tyrimai rodo, kad beta-gliukanai gali pagerinti imuninės sistemos funkciją ir sumažinti infekcijų riziką. Beta-gliukanus galima paimti kaip priedų pavidalu.

2. Priešpienis: pirmasis pienas su antikūnais. Priešpienis yra pirmasis pienas, gaminamas žinduoliams po gimdymo. Jame yra daugybė antikūnų, imuninių veiksnių ir augimo faktorių, kurie yra būtini norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų. Priešpienis taip pat gali turėti teigiamą poveikį suaugusiųjų imuninei sistemai, pagerinti imuninių ląstelių funkciją ir sumažinti infekcijų riziką. Priešpienį galima paimti priedų pavidalu.

3. N-acetilcisteinas (NAC): antioksidantas ir mukolitinis. N-acetilcisteinas (NAC) yra aminorūgštis, pasižyminti antioksidacinėmis ir mukolitinėmis savybėmis. Tai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai, ir praskiesti gleives kvėpavimo takuose. Tyrimai rodo, kad NAC gali pagerinti imuninės sistemos funkciją ir sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. NAC gali būti paimtas priedų pavidalu.

4. Juodasis Buzinos ekstraktas: antivirusinis agentas. Juodojo senatvės ekstrakte yra antocianai, pasižymintys antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad juodasis bezino ekstraktas gali sumažinti gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų trukmę ir sunkumą. Juodąjį šeivamedžio ekstraktą galima paimti kaip sirupas, kapsulės ar stalviršiai.

5. Astragal: adaptogenas ir imunomoduliatorius. Astragalis yra adaptogenas, padedantis kūnui prisitaikyti prie streso ir padidina atsparumą ligoms. Jis taip pat pasižymi imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurios gali sustiprinti imuninį atsaką į infekcijas. Tyrimai rodo, kad „Astral“ gali pagerinti imuninių ląstelių funkciją ir sumažinti peršalimo riziką. Gydytojai rekomenduoja „Astral“ naudoti atsargiai ir ilgai jo nevartoti.

6 skyrius: Praktinės gydytojų rekomendacijos pasirinkti ir naudoti maistinius papildus imuniteto

1. Konsultacijos su gydytoju: individualus požiūris. Prieš pradėdami vartoti bet kokį maisto papildą dėl imuniteto, turite pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę, nustatyti jūsų maistinių medžiagų poreikius ir pašalinti kontraindikacijas, kad būtų galima priimti maisto papildus. Veiksmingiausias yra individualus požiūris į maisto papildų pasirinkimą ir naudojimą.

2. Aukštos kokybės maisto papildų pasirinkimas: sertifikavimas ir gamintojas. Renkantis maisto papildus, svarbu atkreipti dėmesį į produkto kokybę. Pasirinkite maistinius papildus iš patikimų gamintojų, turinčių kokybės sertifikatus. Patikrinkite maisto papildų sudėtį ir įsitikinkite, kad ji atitinka etiketėje nurodytą. Venkite maisto papildų, kuriuose yra dirbtinių dažų, skonių ir konservantų.

3. Dozavimas ir priėmimo trukmė: laikykitės rekomendacijų. Vartojant maisto papildus, svarbu stebėti rekomenduojamą priėmimo dozę ir trukmę. Neviršykite rekomenduojamos dozės, nes tai gali sukelti šalutinį poveikį. Ilgai nevartokite maisto papildų nepasitarę su gydytoju.

4. Sąveika su narkotikais: perspėkite gydytoją. Kai kurie maisto papildai gali sąveikauti su vaistais. Prieš pradėdami vartoti maisto papildus, papasakokite gydytojui apie visus vartojamus vaistus. Gydytojas gali įvertinti sąveikos riziką ir pateikti rekomendacijas dėl saugaus maisto papildų vartojimo.

5. Sveikas gyvenimo būdas: imuniteto pagrindas. Blogai gali būti naudingi palaikant imuninę sistemą, tačiau jie nėra sveikos gyvenimo būdo pakaitalas. Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą dietą, pakankamą miegą, reguliarius fizinius pratimus ir streso kontrolę, yra stipraus imuniteto pagrindas. Blogai turėtų būti naudojami be sveiko gyvenimo būdo, o ne vietoj jo.

7 skyrius: Alternatyvūs imuniteto stiprinimo metodai: be maisto papildų

1. Subalansuota mityba: vitaminai ir mineralai iš maisto. Subalansuota mityba vaidina pagrindinį vaidmenį stiprinant imunitetą. Naudokite įvairius produktus, kuriuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų. Į savo racioną įtraukite vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus, ankštinius augalus, riešutus, sėklas, žuvis ir liekna mėsa. Stenkitės išvengti perdirbtų produktų, cukraus ir sočiųjų riebalų, kurie gali susilpninti imuninę sistemą.

2. Reguliarūs fiziniai pratimai: vidutinis imuniteto veikla. Reguliarūs vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai gali sustiprinti imuninę sistemą. Jie pagerina kraujotaką, skatina imuninių ląstelių gamybą ir sumažina stresą. Rekomenduojama užsiimti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną daugumos savaitės dienų fizinį aktyvumą.

3. Pakankamas miegas: laikas atkurti imunitetą. Normaliam imuninės sistemos veikimui svarbu pakankamas miegas. Miego metu kūnas atstatomas ir gamina imunines ląsteles. Pabandykite miegoti bent 7–8 valandas per dieną.

4. Streso valdymas: neigiamo poveikio imuniteto sumažinimas. Lėtinis stresas gali slopinti imuninę sistemą. Išmokite valdyti stresą įvairiais metodais, tokiais kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ar bendravimas su artimaisiais.

5. Blogų įpročių atsisakymas: rūkymas ir alkoholis. Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia imuninę sistemą. Šių blogų įpročių atsisakymas gali žymiai sustiprinti jūsų imunitetą.

8 skyrius: Imuniteto maisto papildų tyrimų perspektyvos: imuninės paramos ateitis

1. Nauji maisto papildų efektyvumo tyrimai. Maisto papildų imuniteto maisto papildų srityje tęsiami aktyvūs tyrimai. Mokslininkai tiria įvairių vitaminų, mineralų, augalų ekstraktų ir probiotikų veiksmingumą stiprinant imuninę sistemą ir sumažina infekcijų riziką.

2. Suasmenintas požiūris į imuninę paramą. Imuninės paramos ateitis gali būti siejama su individualizuotu požiūriu, pagrįstu kiekvieno asmens genetinėmis ir metabolinėmis savybėmis. Tai parengs individualias mitybos ir maisto papildų naudojimo rekomendacijas, kad būtų pasiektas maksimalus poveikis.

3. Nanotechnologijos ir maisto papildai. Nanotechnologijos gali būti naudojamos siekiant pagerinti imuninės sistemos ląstelių maisto papildus, padidinant jų efektyvumą.

4. Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas analizuoti didelius duomenis apie maisto papildų sąveiką su imunine sistema, kuri nustatys naujas veiksmingus derinius ir imuninės paramos strategijas.

5. Integruotas požiūris į imunitetą. Imuninės paramos ateitis gali būti integruotas metodas, kuriame derinami tradiciniai imuniteto stiprinimo metodai, pavyzdžiui, subalansuota dieta ir sveika gyvensena, su šiuolaikiniais laimėjimais maisto papildų ir individualizuotos medicinos srityje.

9 skyrius: Dažnai užduodami klausimai apie maisto papildus imunitetas: Gydytojų atsakymai

1. Ar dietą galima pakeisti vaistais nuo ligų? Ne, maisto papildai nekeičia vaistų ir negali būti naudojami ligoms gydyti. Jie gali būti naudingi palaikant imuninę sistemą, tačiau nekeičia kvalifikuotos medicininės priežiūros.

2. Kokie yra veiksmingiausi imuniteto maisto papildai? Dietinių papildų imuniteto veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo individualių kūno savybių. Labiausiai tiriami ir veiksmingi imuniteto maisto papildai yra vitaminas C, vitaminas D, cinkas, selenas, probiotikai ir prebiotikai.

3. Kiek laiko galiu vartoti maisto papildus dėl imuniteto? Dietinių papildų vartojimo imuniteto trukmė priklauso nuo specifinių maisto papildų ir individualių kūno poreikių. Nerekomenduojama ilgą laiką vartoti maisto papildų nepasitarę su gydytoju.

4. Koks šalutinis poveikis gali būti iš maisto papildų? Vartojant maisto papildus, gali atsirasti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimas, alerginės reakcijos ir sąveika su vaistais. Prieš pradėdami gauti maisto papildus, turite pasikonsultuoti su gydytoju.

5. Kaip pasirinkti kokybišką maisto papildą? Renkantis maisto papildus, svarbu atkreipti dėmesį į produkto kokybę, pasirinkti maisto papildus iš patikimų gamintojų, turinčių kokybės sertifikatus, ir patikrinti maisto papildų sudėtį, kad būtų laikomasi deklaruotų etiketėje.

10 skyrius: Didžiausias blogas imunitetas: konkretūs gydytojų pavyzdžiai ir apžvalgos (atsižvelgiant į prieinamumą Rusijos rinkoje, tačiau be akivaizdžių prekės ženklų reklamos)

Šiame skyriuje pateikiami Rusijos rinkoje esančių maisto papildų pavyzdžiai, akcentuojant aktyvias ingredientus ir bendrąsias gydytojų apžvalgas, o ne konkrečius prekės ženklus. Tikslas yra pateikti informaciją apie pagrįstą pasirinkimą, o ne reklamuoti atskirus produktus.

1. Vitamino C ir cinko kompleksai: Daugelis gydytojų atkreipia dėmesį į teigiamą sąnario vitamino C ir cinko vartojimo poveikį, kad būtų išlaikytas imunitetas, ypač per sezoninį peršalimą. Vitaminas C skatina antioksidantų apsaugą ir palaiko imuninių ląstelių funkciją, o cinkas yra būtinas imuninių ląstelių vystymuisi ir aktyvumui. Vitamino C dozės paprastai rekomenduojamos per dieną 500–1000 mg per dieną, o cinko 15–30 mg per dieną. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu laikytis rekomenduojamų dozių.

2. Vitaminas D3: Vitamino D trūkumas yra dažna problema, ypač regionuose, kuriems trūksta saulės spindulių. Gydytojai rekomenduoja reguliariai patikrinti vitamino D lygį kraujyje ir paimti priedus su vitaminu D3, jei lygis yra žemas. Vitaminas D3 vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą ir padeda suaktyvinti imunines ląsteles. Vitamino D3 dozė skiriasi priklausomai nuo individualių poreikių ir gali būti nuo 1000 iki 5000 TV per dieną.

3. Probiotikai su įvairiomis laktobacilli ir bifidobakterijų padermėmis: Gydytojai atkreipia dėmesį į svarbų sveikos žarnos vaidmenį palaikant imunitetą. Probiotikai, turintys įvairių laktobacilų ir bifidobakterijų padermių, gali pagerinti žarnyno mikrobiomos sudėtį, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką. Svarbu pasirinkti probiotikus, kuriuose yra padermių, kurios įrodė jų veiksmingumą klinikiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, Lactobacillus rhamnosus ggAr Lactobacillus acidophilus NCFMAr Bifidobacterium lactis BL-04.

4. Dieta, pagrįsta echinacea ekstraktu: Nepaisant prieštaringų tyrimų rezultatų, kai kurie gydytojai mano, kad Echinacea gali būti naudinga peršalimo prevencijai ir gydymui, ypač ligos pradžioje. Echinacea turi aktyvių medžiagų, kurios gali stimuliuoti imuninę sistemą. Gydytojai rekomenduoja atsargiai naudoti Echinacea ir ilgai nevartoti.

5. Selenas: Šis mikroelementas yra svarbus imuninei funkcijai. Gydytojai gali rekomenduoti seleno vartojimą su jo trūkumu, kuris nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Selenas yra antioksidantas ir dalyvauja imuninių ląstelių darbe.

Ribojanti atsakomybė: Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik informacijos tikslams ir neturėtų būti laikoma medicinine konsultacija. Prieš pradėdami vartoti bet kokius maisto papildus, turite pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę, nustatyti jūsų maistinių medžiagų poreikius ir pašalinti kontraindikacijas, kad būtų galima priimti maisto papildus.