Priedai, skirti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą moterims

I. Suprasti nuotaiką, stresą ir moterų sveikatą

A. Moterų psichologijos ir hormoninės kilmės sudėtingumas:

Moterų nuotaika ir stresas yra biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių susipynimas. Pagrindinį vaidmenį vaidina unikali moterų fiziologija, ypač jų hormoninė sistema. Menstruacinis ciklas, nėštumas, pogimdyminis laikotarpis ir menopauzė sukelia reikšmingus hormonų svyravimus, kurie daro tiesioginį poveikį smegenų chemijai, taigi ir nuotaikai, emociniam stabilumui ir jautrumui stresui.

Menstruacinis ciklas: Estrogeno ir progesterono svyravimai gali sukelti priešmenstruacinį sindromą (PMS), kuriam būdingas dirglumas, nerimas, depresija, nuotaikos svyravimai, pilvo pūtimas ir galvos skausmas. Estrogeno lygio sumažėjimas ciklo pabaigoje gali sumažinti serotonino, neurotransmiterio, lygį, atsakingą už šulinio ir laimės jausmą.
Nėštumas: Nėštumą lydi aštrus hormonų padidėjimas, kuris gali sukelti emocinį nestabilumą, nerimą ir depresiją. Depresija po gimdymo (PD) yra sunki sąlyga, įtakojanti iki 15% moterų, kuriai reikalinga profesionali medicininė priežiūra. PD priežastis dažnai yra staigus hormonų kritimas po gimdymo, kurį apsunkina stresas, miego trūkumas ir fizinis atsigavimas.
Menopauzė: Menopausai pasižymi laipsnišku estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimu, dėl kurio atsiranda potvynio, naktinio prakaitavimo, miego problemų, nuotaikos svyravimų, dirglumo, depresijos ir nerimo. Estrogeno trūkumas daro įtaką neurotransmiteriams, tokiems kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, dėl kurio gali sumažėti nuotaika ir padidėti jautrumas stresui.

B. Fiziologinės ir psichologinės streso padariniai:

Stresas yra natūrali kūno reakcija į reikalavimą ar slėgį. Tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų padarinių fizinei ir psichinei moterims.

Fiziologinės pasekmės: Lėtinis stresas suaktyvina pagumburio pituraninuotą pagumburį (HPA), o tai lemia nuolatinį kortizolio, streso hormono, emisiją. Padidėjęs kortizolio lygis gali slopinti imuninę sistemą, padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sutrikdyti virškinimą, sukelti raumenų stresą ir galvos skausmą, taip pat sukelti svorio padidėjimą, ypač pilvo.
Psichologinės pasekmės: Lėtinis stresas gali sukelti nerimą, depresiją, dirglumą, koncentracijos sunkumus, miego problemas, sumažinti savęs vertę ir perdegimą. Jis taip pat gali apsunkinti esamus psichikos sutrikimus.
Įtaka reprodukcinei sveikatai: Stresas gali paveikti moterų reprodukcinę sveikatą, sukeldamas nereguliarias menstruacijas, vaisingumo problemas ir padidėjusią komplikacijų riziką nėštumo metu.

C. Ryšys tarp mitybos, gyvenimo būdo ir nuotaikos:

Tinkama mityba ir sveika gyvensena vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant nuotaiką ir mažinant stresą.

Mityba: Subalansuota dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, mažai riebalų baltymų ir sveikų riebalų, organizmui suteikia reikiamų maistinių medžiagų optimaliam smegenų funkcionavimui ir mažėjančiam stresui. Taip pat svarbu apriboti perdirbtų produktų, cukraus, kofeino ir alkoholio vartojimą.
Fizinis aktyvumas: Reguliarūs fiziniai pratimai išlaisvina endorfinus, natūralias medžiagas, kurios pagerina nuotaiką ir sumažina stresą. Net vidutinis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį streso nuotaikai ir lygiui.
Svajok: Norint atkurti kūną ir smegenis, būtinas pakankamas miegas. Miego trūkumas gali pabloginti nuotaiką, padidinti dirglumą ir padidinti jautrumą stresui. Rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną.
Streso valdymas: Streso valdymo praktika, tokia kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo metodai, padeda sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti nuotaiką.
Socialinė parama: Šeimos, draugų ir bendruomenių palaikymas gali padėti susidoroti su stresu ir tobulėti.

Ii. Priedų peržiūra, siekiant pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą

A. Vitaminai ir mineralai:

Vitaminas D: Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir kognityvines funkcijas. Vitamino D trūkumas yra susijęs su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika. Rekomenduojama vitamino D dozė skiriasi priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir vitamino D lygio kraujyje. Paprastai tai rekomenduojama 600–800 TV per dieną, tačiau kai kuriems žmonėms prižiūrint gydytoją gali prireikti didesnės dozės. Vitamino D šaltiniai: saulės spinduliai, riebios žuvys (lašiša, tunas, skumbrė), kiaušinių tryniai ir praturtinti produktai (pienas, jogurtas, dribsniai).
B Vitaminai B (B6, B9 (Fulat), B12): B Vitaminai yra būtini neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, gamybai, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant nuotaiką. B Vitaminų trūkumas gali sukelti depresiją, nerimą ir dirglumą.
- Vitaminas B6 (piridoksinas): Dalyvauja serotonino ir dopamino sintezėje. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 1,3 mg. Šaltiniai: vištiena, žuvis, bulvės, bananai, graikiniai riešutai.
- Vitaminas B9 (folatas): Tai būtina norint sveikai vystytis nervų sistemai ir gaminti neurotransmiterius. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 400 mcg. Šaltiniai: tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, brokoliai), ankštiniai augalai, citrusiniai vaisiai. Nėščioms moterims reikia didesnės folatų dozės (600 μg), kad būtų išvengta vaisiaus nervo vamzdelio defektų.
- Vitaminas B12 (kobalaminas): Tai svarbu veikiant nervų sistemai ir gaminti raudonuosius kraujo kūnelius. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuovargį, silpnumą, depresiją ir pažinimo sutrikimus. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 2,4 μg. Šaltiniai: mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Veganams ir vegetarams rekomenduojama paimti priedus su vitaminu B12.
Magnis: Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų į organizmą, įskaitant nuotaikos reguliavimą, sumažėjusį stresą ir gerinant miegą. Magnio trūkumas gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą ir galvos skausmą. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 310–320 mg. Šaltiniai: tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai. Įvairios magnio formos turi skirtingą biologinį prieinamumą. Magnio glicinatas ir magnio citratas paprastai yra gerai absorbuojamas.
Cinkas: Cinkas yra būtinas smegenų ir nuotaikos reguliavimui. Cinko trūkumas gali sukelti depresiją, nerimą ir pažinimo sutrikimus. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 8 mg. Šaltiniai: mėsa, jūros gėrybės, riešutai, sėklos, ankštiniai augalai.
Geležis: Geležis yra būtina deguonies gabenimui kraujyje ir energijai gaminti. Geležies trūkumas (anemija) gali sukelti nuovargį, silpnumą, dirglumą ir depresiją. Rekomenduojama dienos dozė moterims yra 18 mg. Šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai augalai, tamsiai žalios lapinės daržovės. Moterims menstruacijų, nėštumo ir žindymo metu reikia didesnės geležies dozės.

B. aminorūgštys ir kiti junginiai:

L-Triptofanas ir 5-HTP: „L-Tripthophanes“ yra aminorūgštis, kuri yra serotonino pirmtakas. 5-HTP (5-hidroksiriptofanas) yra tarpinis junginys tarp L-triptofanų ir serotonino. „L-Tripthophanes“ arba „5-HTP“ priėmimas gali padidinti serotonino lygį smegenyse ir pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą ir pagerinti miegą. Rekomenduojama L-tripteofanų dozė svyruoja nuo 500 mg iki 2 g per dieną. Rekomenduojama 5-HTP dozė svyruoja nuo 50 mg iki 200 mg per dieną. Turėtumėte pradėti nuo mažos dozės ir prireikus palaipsniui padidinti ją. 5-HTP neturėtų būti vartojamas su antidepresantais nepasitarę su gydytoju.
L-teaninas: L-teaninas yra aminorūgštis, esanti žaliojoje arbatoje. Jis turi atpalaiduojančių ir raminančių savybių. „L-Theanine“ gali sumažinti žadintuvą, pagerinti dėmesio koncentraciją ir pagerinti miego kokybę. Rekomenduojama L-teanino dozė svyruoja nuo 100 mg iki 400 mg per dieną.
GABA (gama aminomatinė rūgštis): GABA yra neurotransmiteris, turintis raminantį ir atpalaiduojantį poveikį. GABA padeda sumažinti nerimą, pagerinti miegą ir sumažinti raumenų įtampą. GABA priedų priėmimas gali būti naudingas nerimą keliančioms moterims ir stresui. Tačiau GABA ne visada lengvai prasiskverbia į hematoencefalinį barjerą. Kai kurie tyrimai rodo, kad GABA gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai ir streso sumažėjimui net ir ribotai įsiskverbiant į smegenis. Rekomenduojama GABA dozė svyruoja nuo 250 mg iki 750 mg per dieną.

C. žolelės ir augalų ekstraktai:

Šv. Jono misa („Hypericum Perforatum“): Šv. Jono signalas yra žolė, tradiciškai naudojama depresijai gydyti. Manoma, kad Šv. Jono misa padidina serotonino, dopamino ir norepinefrino lygį smegenyse. Šv. Jono signalas gali būti veiksminga esant švelniai ir vidutinei depresijai. Tačiau Šv. Jono misa gali sąveikauti su kitais narkotikais, įskaitant antidepresantus, kontraceptines tabletes ir kraujo retinančius vaistus. Todėl svarbu pasitarti su gydytoju prieš imdamiesi Šv. Jono misos. Rekomenduojama Šv. Jono misos dozė svyruoja nuo 300 mg iki 900 mg per dieną standartizuoto ekstrakto (paprastai turinčio 0,3% hipericino).
Rhodiola Pink (Rhodiola Rosea): Rhodiola rožinė yra adaptogeninė žolė, padedanti kūnui prisitaikyti prie streso. „Rhodiola Pink“ gali sumažinti nuovargį, pagerinti dėmesio koncentraciją ir pagerinti nuotaiką. Rekomenduojama Rodiola rožinės spalvos dozė svyruoja nuo 200 mg iki 600 mg per dieną standartizuoto ekstrakto (paprastai joje yra 3% rozavinų ir 1% salidrosido).
Ashwaganda (Withania somnifera): Ashvaganda yra dar viena adaptogeninė žolė, naudojama ajurvedos medicinoje. Ashvagand gali sumažinti nerimą, stresą ir pagerinti miegą. Tai taip pat gali padidinti energijos lygį ir pagerinti pažinimo funkcijas. Rekomenduojama Ashvagandos dozė svyruoja nuo 300 mg iki 500 mg per dieną standartizuoto ekstrakto.
Passiflora (passiflora incarnata): Passiflora yra žolė, turinti raminančias ir anksiolitines savybes. Passiflora gali sumažinti nerimą, pagerinti miegą ir sumažinti nervų įtampą. Rekomenduojama passiflora dozė svyruoja nuo 400 mg iki 800 mg per dieną.
Melissa Medicalal (Melissa officinalis): Melissa yra žolė, turinti raminančias ir antivirusines savybes. Melissa gali sumažinti nerimą, pagerinti miegą ir pagerinti pažinimo funkcijas. Rekomenduojama citrinos balzamo dozė svyruoja nuo 300 mg iki 600 mg per dieną.
Valerijos vaistinis (Valeriana officinalis): Valerianas yra žolė, tradiciškai naudojama nemigai ir nerimą gydyti. Valerijonas turi raminamųjų savybių ir gali padėti pagerinti miegą. Rekomenduojama Valerijos dozė svyruoja nuo 400 mg iki 900 mg per dieną, paimta 30–60 minučių prieš miegą.
Kavos gaminys („Piper Methysticum“): „Kava-Kawa“ yra žolė, tradiciškai naudojama Ramiojo vandenyno salų kultūroje, siekiant atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. „Kava-Kawa“ pasižymi anksiolitinėmis ir raminančiomis savybėmis. Tačiau kai kuriems žmonėms „Kava-Kawa“ gali padaryti kepenų pažeidimą, todėl ji turėtų būti naudojama atsargiai ir prižiūrint gydytojui. Daugelyje šalių „Kawa“ ūkių pardavimas yra ribotas arba draudžiamas.

D. omega-3 riebalų rūgštys:

Omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA (Eicosapentaeno rūgštis) ir DHA (presozės rūgštis), yra būtinos smegenų sveikatai ir nuotaikos reguliavimui. Omega-3 trūkumas yra susijęs su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali pagerinti neurotransmiterių funkciją. Rekomenduojama omega-3 dienos dozė svyruoja nuo 1 g iki 2 g, o dauguma jų turėtų būti EPA ir DHA. Omega-3 šaltiniai: riebios žuvys (lašiša, tunas, skumbrė, sardinės), sėmenų sėklos, chia sėklos, graikiniai riešutai ir priedai su žuvų taukais.

E. Probiotikai:

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie naudingi žarnyno sveikatai. Tyrimai rodo, kad tarp žarnyno sveikatos ir smegenų sveikatos, vadinamos žarnyno MOSG ašimi, yra ryšys. Disbiozė (žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimas) gali paveikti nuotaiką, nerimą ir depresiją. Probiotikų vartojimas gali pagerinti žarnyno sveikatą, todėl pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Įvairios probiotikų padermės turi skirtingas savybes. Antspaudai, tokie kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, parodė teigiamą poveikį nuotaikai ir streso sumažėjimui. Rekomenduojama pasirinkti probiotikus su keliomis padermėmis ir daugybe kolonijų formuojančių vienetų (CFUS).

Iii. Veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis priedus

A. Konsultuokite su gydytoju:

Prieš pradėdami vartoti bet kokius priedus, ypač jei sergate esamomis ligomis ar vartojate kitus vaistus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę, nustatyti, kurie priedai gali būti naudingi jums, ir patikrinti, ar galima rasti galimą sąveiką su kitais vaistais.

B. Kokybė ir sauga:

Pasirinkite patikimų gamintojų priedus, kurie laikosi griežtų kokybės ir saugos standartų. Ieškokite produktų, kuriems buvo atlikta savarankiško ingredientų švaros ir kiekio bandymai. Atkreipkite dėmesį į tokių organizacijų kaip „NSF International“, USP ar Conserlab.com sertifikatus. Venkite produktų su pridėtais dirbtiniais dažais, skoniais ir konservantais.

C. Dozavimas ir priėmimo forma:

Visada laikykitės dozavimo rekomendacijų, nurodytų produkto etiketėje arba rekomenduojama gydytojo. Pradėkite nuo mažos dozės ir, jei reikia, palaipsniui padidinkite ją. Įvairios priedų (tablečių, kapsulių, miltelių, skysčių) formų gali būti skirtingas biologinis prieinamumas ir efektyvumas. Renkantis priėmimo formą apsvarstykite savo pageidavimus ir sveikatos būklę.

D. Galimas šalutinis poveikis ir sąveika:

Visada perskaitykite galimą šalutinį poveikį ir jūsų priimamų priedų sąveiką. Kai kurie priedai gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimas, skrandžio sutrikimas, galvos skausmai ar alerginės reakcijos. Kai kurie priedai gali sąveikauti su kitais vaistais, sustiprinti ar susilpninti jų poveikį. Jei patiriate kokį nors šalutinį poveikį, nustokite vartoti priedą ir pasitarkite su gydytoju.

E. Individualūs poreikiai ir savybės:

Be to, papildymai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sveikatos, gyvenimo būdo ir dietos. Moterys menstruacijų, nėštumo, žindymo ir menopauzės metu gali turėti specialiųjų poreikių maistinėms medžiagoms. Žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis ar ligomis (pavyzdžiui, depresija, nerimas, nemiga), gali prireikti specialių priedų. Rinkdamiesi priedus, apsvarstykite savo individualius poreikius ir funkcijas.

Iv. Išsamus požiūris į nuotaikos gerinimą ir streso mažinimą

A. Subalansuoto gyvenimo būdo svarba:

Priedų priėmimas gali būti naudingas siekiant pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą, tačiau jie neturėtų būti vienintelis sprendimas. Norint pasiekti optimalių rezultatų, būtina laikytis subalansuoto gyvenimo būdo, kuris apima tinkamą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, stresą ir socialinę paramą.

B. Dietinės rekomendacijos:

Valgykite daug vaisių ir daržovių: Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, reikalingų smegenų sveikatai ir nuotaikos reguliavimui.
Į racioną įtraukite viso grūdo produktus: Visuose grūdo produktuose yra sudėtingų angliavandenių, kurie suteikia stabilų energijos šaltinį ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
Gaukite pakankamai baltymų: Baltymai yra būtini neurotransmiterių ir kitų svarbių smegenų medžiagų gamybai.
Valgykite sveikus riebalus: Omega-3 riebalų rūgštys ir monotorizuoti riebalai yra svarbūs smegenų sveikatai ir nuotaikos reguliavimui.
Apribokite perdirbtų produktų, cukraus, kofeino ir alkoholio vartojimą: Šios medžiagos gali neigiamai paveikti streso nuotaiką ir lygį.

C. Pratimai ir fizinis aktyvumas:

Reguliarūs fiziniai pratimai išlaisvina endorfinus, natūralias medžiagas, kurios pagerina nuotaiką ir sumažina stresą. Pabandykite atlikti fizinius pratimus, kurių vidutinis intensyvumas yra mažiausiai 150 minučių per savaitę, arba intensyvus intensyvumas – bent 75 minutes per savaitę. Pasirinkite klases, kurios jums patinka ir kuriuos galite lengvai įtraukti į savo kasdienybę.

D. Miego ir miego higiena:

Norint atkurti kūną ir smegenis, būtinas pakankamas miegas. Pabandykite miegoti 7–8 valandas per dieną. Prieš miegą sukurkite atpalaiduojančią atmosferą, prieš miegą venkite kofeino ir alkoholio ir laikykitės įprasto miego grafiko.

E. streso valdymo ir atsipalaidavimo metodai:

Streso valdymo praktika, tokia kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo metodai, padeda sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti nuotaiką. Suraskite jums tinkamus metodus ir įtraukite juos į savo kasdienybę.

F. Socialinė parama ir komunikacija:

Šeimos, draugų ir bendruomenių palaikymas gali padėti susidoroti su stresu ir tobulėti. Bendraukite su artimaisiais, pasidalykite savo jausmais ir ieškokite palaikymo, kai jums to reikia.

G. Psichoterapija ir konsultavimas:

Jei patiriate rimtų problemų dėl savo nuotaikos ar streso, apsvarstykite galimybę susisiekti su psichoterapeutu ar konsultantu. Psichoterapija gali padėti nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, taip pat išmokti efektyviau susidoroti su stresu.

V. Specialūs aspektai moterims įvairiais gyvenimo etapais

A. PMS ir priešmenstruacinė disforija (PMD):

Priedai, kurie gali būti naudingi moterims, sergančioms PMS ir PMD, yra::

Kalcis: Kalcis gali padėti sumažinti PMS simptomus, tokius kaip dirglumas, pilvo pūtimas ir galvos skausmai.
Magnis: Magnis gali padėti sumažinti nerimą, dirglumą ir galvos skausmus, susijusius su PMS.
Vitaminas B6: Vitaminas B6 dalyvauja serotonino ir dopamino sintezėje, kurie vaidina vaidmenį reguliuojant nuotaiką.
EFA (nepakeičiamos riebalų rūgštys): EFA, pavyzdžiui, gama-linoleno rūgštis (GLA), gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti PMS simptomus.
Sakralinis Vitexas (Vitex Agnus-Castus): „Vitex Sacred“ yra žolė, kuri gali padėti subalansuoti hormonus ir sumažinti PMS simptomus.

B. Nėštumo ir po gimdymo laikotarpis:

Nėštumo metu ir pogimdyminio laikotarpio metu svarbu pasitarti su gydytoju prieš imant bet kokius priedus. Kai kurie priedai gali būti nesaugūs nėščioms ir žindančioms moterims. Svarbūs nėščių moterų ir žindančių moterų papildai:

Folio rūgštis: Folio rūgštis yra būtina, kad būtų išvengta vaisiaus nervo vamzdelio trūkumų.
Geležis: Geležis yra būtina pernešti deguonį kraujyje ir užkirsti kelią anemijai.
Kalcis: Kalcis yra būtinas vaisiaus kaulams ir dantims vystymuisi.
Vitaminas D: Vitaminas D yra būtinas kalcio absorbcijai ir kaulų sveikatai.
Omega-3: Omega-3 yra būtinas smegenų vystymuisi ir vaisiaus regėjimui.
Probiotikai: Probiotikai gali padėti pagerinti nėščių ir žindančių moterų žarnyno sveikatą ir imunitetą.

C. Menopausa:

Priedai, kurie gali būti naudingi moterims menopauzės metu, yra:

Kalcis: Kalcis yra būtinas norint išvengti osteoporozės, kuri yra dažna liga moterims menopauzės metu.
Vitaminas D: Vitaminas D yra būtinas kalcio absorbcijai ir kaulų sveikatai.
Fitoestrogenai: Fitoestrogenai yra augalų junginiai, pasižymintys estrogeno tipo savybėmis. Fitoestrogenai gali padėti sumažinti menopauzės simptomus, tokius kaip atoslūgiai, prakaitavimas naktiniu būdu ir nuotaikos svyravimai. Fitoestrogenų pavyzdžiai: sojos, raudonojo dobilo, linų.
Juodoji Kokhosh (cimifuga racemosa): Juodoji holler yra žolė, kuri gali padėti sumažinti menopauzės simptomus, tokius kaip potvyniai, naktinis prakaitavimas ir nuotaikos svyravimai.
DHEA (dehidroepandrosteronas): DHEA yra hormonas, kuris sumažėja su amžiumi. DHEA priedų priėmimas gali padėti pagerinti moterų nuotaiką, energiją ir libido menopauzės metu. DHEA turėtų būti paimtas prižiūrint gydytojui.

Vi. Išvada

Priedų pasirinkimas pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą moterims yra individualus procesas, reikalaujantis išsamiai apsvarstyti įvairius veiksnius, įskaitant sveikatą, gyvenimo būdą, dietą ir individualius poreikius. Konsultacijos su gydytoju ir patikimų gamintojų kokybiškų produktų pasirinkimu yra svarbūs žingsniai, siekiant užtikrinti priedų saugumą ir efektyvumą. Priedų priėmimas turėtų būti integruoto požiūrio į nuotaiką ir streso mažinimo, kuris apima subalansuotą gyvenimo būdą, tinkamą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, stresą ir socialinę paramą, dalis. Galiausiai raktas į nuotaiką ir streso mažinimą yra pats supratimas, sąmoningas pasirinkimas ir nuoseklios pastangos išlaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Priedai, skirti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą moterims

Leave a Reply Cancel reply